Ir kai, vienuoliai, Vėpačiti, asurų valdovas, ištarė šį posmą, asurai plojo, o dievybės tylėjo. Ir štai Vėpačiti tarė Sakkai: „Sakyk posmą, dievybių valdove.” Kai tai buvo pasakyta, Sakka, dievybių valdovas, padeklamavo šį posmą: „Aš manau, kad kvailiui sulaikyti tai yra vienintelis būdas: žinantysis, kad kitas pyksta, turi būti su atida ir išlaikyti ramybę.” Ir kai, vienuoliai, Sakka, dievybių valdovas, pasakė šį posmą, dievybės plojo, o asurai tylėjo. Ir štai Sakka tarė Vėpačičiui: „Sakyk posmą, Vėpačiti.” Kai tai buvo pasakyta, Vėpačiti, asurų valdovas, padeklamavo šį posmą: „Aš matau šį trūkumą, o Vasava, tokioje vien tik kantrybės (praktikoje): kai kvailys apie tave galvoja: „Jis taikstosi su manimi iš baimės”, – (tas) neišmanėlis ims tave persekioti dar smarkiau, kaip bulius tą, kuris bėga.” Ir kai, vienuoliai, Vėpačiti, asurų valdovas, ištarė šį posmą, asurai plojo, o dievybės tylėjo. Ir štai Vėpačiti tarė Sakkai: “Sakyk posmą, dievybių valdove.” Kai tai buvo pasakyta, Sakka, dievybių valdovas, padeklamavo šiuos posmus: „Tegul daro kaip nori, tegul galvoja, ar ne: „Jis taikstosi su manimi iš baimės.” Tarp prasmingų dalykų, kurių geriausia apraiška yra savo paties labas, nėra geresnio už kantrybę. Juk kai stiprus žmogus taikstosi su silpnajėgiu, tai vadinama aukščiausia kantrybe, (nes) silpnajėgis visada turi būti kantrus.