O jei Mokymo neatmintumėte, atminkite apie bendruomenę: „Gerai žengia keliu Palaimintojo mokinių bendruomenė. Teisingai žengia keliu Palaimintojo mokinių bendruomenė. Tinkamai žengia keliu Palaimintojo mokinių bendruomenė. Deramai žengia keliu Palaimintojo mokinių bendruomenė, tai yra keturios poros, aštuonių rūšių taurios būtybės. Ši Palaimintojo mokinių bendruomenė yra verta dovanų, verta svetingumo, verta aukų, verta pagarbaus pasveikinimo, neprilygstamas laukas visam pasauliui nusipelnyti gero rezultato.” Atminus bendruomenę, vienuoliai, jums sukilusi baimė, siaubas ar šiurpas praeis. Dėl kokios priežasties? Juk Tathagata, vienuoliai, yra arahantas, tobulai nušvitęs, neturi nei aistros, nei neapykantos, nei paklydimo, jis negali išsigąsti, nustėrti, pašiurpti, pabėgti.” Štai ką pasakė Palaimintasis. Tai pasakė Gerai Žengęs, o toliau mokytojas tarė štai ką: „Miške, po medžiu ar atokioje vietoje, vienuoliai, atminkite Budą, kad jums nekiltų baimės. Jei neatmintumėte Budos, aukščiausio pasaulyje, geriausio iš geriausių, tuomet atminkite Mokymą, išvaduojantį, gerai išdėstytą. Jei neatmintumėte Mokymo, išvaduojančio, gerai išdėstyto, tuomet atminkite bendruomenę, neprilygstamą lauką nusipelnyti gero rezultato. Taip atmenantiems Budą, Mokymą ir bendruomenę, vienuoliai, nekils nei baimė, nei siaubas, nei šiurpas.”