Kai vienuolis, gyvendamas taip atsitraukęs, atmena tą mokymą, apmąsto jį, tuomet jame atsiranda atidos nušvitimo veiksnys. Jis tą atidos nušvitimo veiksnį lavina, ir atidos nušvitimo veiksnys tampa visiškai išlavintu. Gyvendamas su tokia atida, jis tą mokymą išmintingai tyrinėja, nagrinėja, nuodugniai tiria. Kai vienuolis, gyvendamas su tokia atida, tą mokymą išmintingai tyrinėja, nagrinėja, nuodugniai tiria, tuomet jame kyla reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnys. Jis tą reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnį lavina, ir reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnys tampa visiškai išlavintu. Kai jis tą mokymą su išmintimi tyrinėja, nagrinėja, nuodugniai tiria, kyla nenusilpstantis uolumas. Kai vienuoliui tą mokymą su išmintimi tyrinėjant, nagrinėjant, nuodugniai tiriant, jame kyla nenusilpstantis uolumas, tuomet jame kyla uolumo nušvitimo veiksnys. Jis tą uolumo nušvitimo veiksnį lavina, ir uolumo nušvitimo veiksnys tampa visiškai išlavintu. Uoliajam kyla dvasinė ekstazė.