Dabar, žiūrėkite, kalamai, nesivadovaukite nei apreiškimu, nei tradicija, nei gandais. Nesivadovaukite nei religinių tekstų autoritetu, nei paprasta logika ar išvada, nei atsižvelgdami į regimybę, nei mėgavimusi spekuliatyviomis nuomonėmis, nei tariamomis galimybėmis, nei mintimi „tai mūsų mokytojas”. Bet, kalamai, kai patys žinosite, kad tam tikros būsenos (dhamma) yra doros (kusala), nepriekaištingos ir giriamos išmintingųjų, kad jų iššaukimas ir buvimas jose nešą naudą ir laimę, tuomet sukelkite (jas) ir būkite (jose). Kaip manote, kalamai, kai žmoguje kyla dosnumas, jis kyla į naudą ar į žalą?” „Į naudą, Garbusis.” „Be to, kalamai, tas dosnus žmogus, kurio širdis nėra apimta, užvaldyta godumo, nei gyvybę atima, nei vagia, nei svetimauja, nei meluoja, nei kitus ragina taip elgtis. Tai jam ilgą laiką neš naudą ir laimę.” „Taip, Garbusis.” „Kaip manote, kalamai, kai žmoguje kyla geraširdiškumas, jis kyla į naudą ar į žalą … kai žmoguje kyla išmintis, ji kyla į naudą ar į žalą … neš naudą ir laimę.”