Kaip, mielieji, pyktis turėtų būti visiškai išsklaidytas to žmogaus atžvilgiu, kurio ir elgesys kūnu yra nešvarus, ir elgesys kalba – nešvarus, tačiau laikas nuo laiko jo protas atsiveria, jo protas praskaidrėja? Panašiai, mielieji, kaip kad jei būtų truputis vandens karvės pėdoje. Ir štai ateitų išsekintas, kamuojamas kaitros, žmogus, išvargęs, nudegęs, ištroškęs. Jis taip pagalvotų: „Štai truputis vandens karvės pėdoje. Jei bandysiu atsigerti iš suglaustų delnų ar iš kaušelio, sujudinsiu jį bei sudrumsiu, ir jis taps negeriamu. Kodėl man neatsiklaupus ant keturių, neatsigėrus siurbiant ir neeiti sau toliau? Jis, atsiklaupęs ant keturių, atsigertų siurbiant ir eitų sau toliau. Lygiai gi, mielieji, toks pat yra tas žmogus, kurio ir elgesys kūnu yra nešvarus, ir elgesys kalba – nešvarus, tačiau laikas nuo laiko jo protas atsiveria, jo protas praskaidrėja. Nereikėtų kreipti dėmesio į jo nešvarų elgesį kūnu, nereikėtų kreipti dėmesio į jo nešvarų elgesį kalba, verčiau reikėtų kreipti dėmesį į tai, kad laikas nuo laiko jo protas atsiveria, jo protas praskaidrėja. Taip pyktis to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai išsklaidytas.