„Esti šios šešios maloninančios savybės įkūnijančios simpatiją ir pagarbą, kurios veda į bendrystę, kivirčų nebuvimą, santarvę ir vienybę. Kurios šešios? Štai, vienuoliai, vienuolio kūno veiksmai švento gyvenimo bičiulių atžvilgiu išlieka geranoriški ir atvirai, ir už akių. Tai taip pat yra maloninanti savybė įkūnijanti simpatiją ir pagarbą, kuri veda į bendrystę, kivirčų nebuvimą, santarvę ir vienybę. Toliau, vienuoliai, vienuolio kalba švento gyvenimo bičiulių atžvilgiu išlieka geranoriška ir atvirai, ir už akių … mintys švento gyvenimo bičiulių atžvilgiu išlieka geranoriškos ir atvirai, ir už akių. Tai taip pat yra maloninanti savybė įkūnijanti simpatiją ir pagarbą, kuri veda į bendrystę, kivirčų nebuvimą, santarvę ir vienybę. Toliau, vienuoliai, vienuolis dalijasi bet kokiais materialiais dalykais, kuriuos gavo teisėtu būdu, net jei tai tik maistas, įdėtas į išmaldos dubenį, ir naudoja juos bendrai su švento gyvenimo bičiuliais. Tai taip pat yra maloninanti savybė įkūnijanti simpatiją ir pagarbą, kuri veda į bendrystę, kivirčų nebuvimą, santarvę ir vienybę. Toliau, vienuoliai, vienuolis ir atvirai, ir už akių gyvena laikydamasis bendros jo bičiuliams dorovės, kuri yra nepalaužta, vientisa, nesutepta, švari, išlaisvinanti nuo vergystės, išmintingųjų aukštinama, nepaliesta, vedanti į sutelktį. Tai taip pat yra maloninanti savybė įkūnijanti simpatiją ir pagarbą, kuri veda į bendrystę, kivirčų nebuvimą, santarvę ir vienybę.