Vienuoliai, bet kas, kas išlavino, dažnai praktikavo atidą kūnui, nukreipęs protą į bet kokius reiškinius pažintinus aukštesniu pažinimu tam, kad juos pažintų, tam esant pagrindui, tampa jų liudytoju. Panašiai, vienuoliai, kaip jei būtų ant laikiklio stovintis iki viršaus, iki krašto pripildytas puodas su vandeniu, ir stiprus žmogus kaip nors jį palenktų. Ar vanduo išsilietų?” „Taip, Garbusis.” „Lygiai gi, vienuoliai, taip ir bet kas, kas išlavino, dažnai praktikavo atidą kūnui, nukreipęs protą į bet kokius reiškinius pažintinus aukštesniu pažinimu tam, kad juos pažintų, tam esant pagrindui, tampa jų liudytoju. Panašiai, vienuoliai, kaip jei lygiame žemės plote būtų keturi iki viršaus, iki krašto pripildyti vandens tvenkiniai, atitverti užtvankomis, ir stiprus žmogus kurią nors iš užtvankų atidarytų. Ar vanduo ištekėtų?” „Taip, Garbusis.” „Lygiai gi, vienuoliai, taip ir bet kas, kas išlavino, dažnai praktikavo atidą kūnui, nukreipęs protą į bet kokius reiškinius pažintinus aukštesniu pažinimu tam, kad juos pažintų, tam esant pagrindui, tampa jų liudytoju. Panašiai, vienuoliai, kaip jei lygioje žemėje, kryžkelėje stovėtų vežimas pakinkytas geros veislės arkliu (ir su šalia) paguldytu rimbu. Ant jo užsilipęs įgudęs arklininkas, arklių tramdytojas, pasiėmęs vežėčias į kairę ranką, o rimbą į dešinę ranką, pajudėtų kai panorėjęs, kur panorėjęs, ir į priekį, ir atgal.