Tarp jų, vienuoliai, teisingas požiūris yra pirmutinis. Ir kokiu būdu, vienuoliai, teisingas požiūris yra pirmutinis? Žmogus supranta, kad neteisinga kalba – neteisinga, ir supranta, kad teisinga kalba – teisinga, – tai teisingas požiūris. Ir kokia, vienuoliai, yra neteisinga kalba? Melagystė, kiršinanti kalba, šiurkšti kalba ir tušti plepalai – tai, vienuoliai, neteisinga kalba. Ir kokia, vienuoliai, yra teisinga kalba? Vienuoliai, aš sakau, kad teisinga kalba taip pat yra dviejų rūšių: esti įtakojama ydų, pridedanti nuopelnų teisinga kalba, kuri subrendusi tampa pagrindu būčiai, ir esti neįtakojama ydų, transcendentinė taurioji teisinga kalba – kelio veiksnys. Ir kokia, vienuoliai, yra įtakojama ydų, pridedanti nuopelnų teisinga kalba, kuri subrendusi tampa pagrindu būčiai? Susilaikymas nuo melagystės, susilaikymas nuo kiršinančios kalbos, susilaikymas nuo šiurkščios kalbos, susilaikymas nuo tuščių plepalų – tai, vienuoliai, įtakojama ydų, pridedanti nuopelnų teisinga kalba, kuri subrendusi tampa pagrindu būčiai. Ir kokia, vienuoliai, yra neįtakojama ydų, transcendentinė taurioji teisinga kalba – kelio veiksnys? Vienuoliai, atsitraukimas, susiturėjimas, susitvardymas, susilaikymas nuo keturių blogų elgesių kalba to, kuris turi taurų protą, protą be ydų, yra pasiekęs taurųjį kelią, lavina taurųjį kelią – tai, vienuoliai, neįtakojama ydų, transcendentinė taurioji teisinga kalba – kelio veiksnys. Žmogus stengiasi palikti neteisingą kalbą, kad prieitų prie teisingos kalbos – tai jo teisinga pastanga. Būdamas atidus, jis palieka neteisingą kalbą, atidus prieina prie teisingos kalbos – tai jo teisinga atida. Taip šie trys reiškiniai – teisingas požiūris, teisinga pastanga ir teisinga atida – juda, sukasi aplink teisingą kalbą.