O kaip, vienuoliai, nelaukiama ateities? Nesimėgaujama mintimi „o, kad turėčiau tokią materialią formą ateity”, nesimėgaujama mintimi „o, kad turėčiau tokį jausmo toną ateity”, nesimėgaujama mintimi „o, kad turėčiau tokį suvokimą ateity”, nesimėgaujama mintimi „o, kad turėčiau tokius proto darinius ateity”, nesimėgaujama mintimi „o, kad turėčiau tokią sąmonę ateity”. Taip, vienuoliai, nelaukiama ateities. Ir kaip, vienuoliai, įstringama dabarties reiškiniuose? Štai, vienuoliai, neapmokytas, eilinis žmogus, kuris nėra matęs tauriųjų, nenusimano apie tauriųjų mokymą ir nebuvo jo mokytas, kuris nėra matęs padorių žmonių, nenusimano apie padorių žmonių mokymą ir nebuvo jo mokytas, suvokia materialią formą kaip savastį, arba, kad savastis turi materialią formą, arba, kad materiali forma esti savastyje, arba, kad savastis esti materialioje formoje; suvokia jausmo toną kaip savastį … suvokia suvokimą kaip savastį … suvokia proto darinius kaip savastį … suvokia sąmonę kaip savastį, arba, kad savastis turi sąmonę, arba, kad sąmonė esti savastyje, arba, kad savastis esti sąmonėje. Taip, vienuoliai, įstringama dabarties reiškiniuose. Ir kaip, vienuoliai, neįstringama dabarties reiškiniuose? Štai, vienuoliai, apmokytas tauriųjų mokinys, kuris yra matęs tauriuosius, nusimano apie tauriųjų mokymą ir buvo to mokytas, kuris yra matęs padorių žmonių, nusimano apie padorių žmonių mokymą ir buvo to mokytas, nesuvokia nei materialios formos kaip savasties, nei, kad savastis turėtų materialią formą, nei, kad materiali forma būtų savastyje, nei, kad savastis būtų materialioje formoje; nesuvokia nei jausmo tono kaip savasties … nesuvokia nei suvokimo kaip savasties … nesuvokia nei proto darinių kaip savasties … nesuvokia nei sąmonės kaip savasties, nei, kad savastis turėtų sąmonę, nei, kad sąmonė būtų savastyje, nei, kad savastis būtų sąmonėje. Taip, vienuoliai, neįstringama dabarties reiškiniuose.