Taip aš girdėjau. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Pavoje kalvio sūnaus Čundos mangų giraitėje. Ir štai kalvio sūnus Čunda nuėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs, pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdinčiam gi iš šono kalvio sūnui Čundai Palaimintasis pasakė štai ką: „Kieno, Čunda, apsivalymas tau patinka?” „Garbusis, man patinka apsivalymas, kurį aiškina vakariečių brahmanai, kurie nešiojasi vandens puodus, nešioja vandens augalų girliandas, prižiūri šventąją ugnį ir panardina save į vandenį.” „Ir kaip gi, Čunda, apsivalymą aiškina vakariečių brahmanai, kurie nešiojasi vandens puodus, nešioja vandens augalų girliandas, prižiūri šventąją ugnį ir panardina save į vandenį?” „Štai, Garbusis, esti vakariečių brahmanai, kurie nešiojasi vandens puodus, nešioja vandens augalų girliandas, prižiūri šventąją ugnį ir panardina save į vandenį. Jie ragina mokinius (daryti) taip: „Teikis, gerasis žmogau, anksti keldamasis paliesti žemę iš lovos, jei nepaliesi žemę, paliesk drėgną karvės mėšlą, jei nepaliesi drėgno karvės mėšlo, paliesk žalią žolę, jei nepaliesi žalios žolės, pasirūpink ugnimi, jei nepasirūpinsi ugnimi, suglaustais delnais pasveikink saulę, jei nepasveikinsi suglaustais delnais saulės, tris kartus, įskaitant vakarą, pasinerk į vandenį.” Štai taip, Garbusis, apsivalymą aiškina vakariečių brahmanai, kurie nešiojasi vandens puodus, nešioja vandens augalų girliandas, prižiūri šventąją ugnį ir panardina save į vandenį.” „Čunda, apsivalymas, kurį aiškina vakariečių brahmanai, kurie nešiojasi vandens puodus, nešioja vandens augalų girliandas, prižiūri šventąją ugnį ir panardina save į vandenį, skiriasi nuo apsivalymo tauriųjų disciplinoje.” „Bet koks gi tuomet, Garbusis, yra apsivalymas tauriųjų disciplinoje? Garbusis, būtų gerai jei Palaimintasis pamokytų mane apsivalymo tauriųjų disciplinoje principų.”