Atsisakęs svetimavimo, jis susilaiko nuo svetimavimo. Jis neturi lytinių santykių su moterimis, kurias saugo motina, tėvas, motina ir tėvas, brolis, sesuo ar giminaičiai, kurias saugo jų Dhamma, kurios turi vyrą, kurių pažeidimas užtraukia bausmę, arba su jau susižadėjusia moterimi. Taip, Čunda, apsivalymas kūnu – trilypis. Ir kaip, Čunda, apsivalymas kalba – keturlypis? Štai, Čunda, kažkas atsisakęs melagystės, susilaiko nuo melagystės. Pakviestas į tarybą, susirinkimą, pas gimines, į gildiją ar į teismą ir paklaustas kaip liudytojas: „Taigi, gerasis žmogau, pasakyk, ką žinai,” – nežinodamas jis sako, kad nežino arba žinodamas sako, kad žino, nematydamas sako, kad nemato arba matydamas sako, kad mato. Taip jis nemeluoja sąmoningai dėl savo, kito ar kokios nors nereikšmingos žemiškos naudos. Atsisakęs kiršinančios kalbos, jis susilaiko nuo kiršinančios kalbos; išgirdęs čia, jis nepasakoja kitur, tam, kad nesupykdytų anuos su čionykščiais; arba išgirdęs ten, jis nepasakoja čia, tam, kad nesupykdytų čionykščius su anais. Taip jis atstato suardytą (draugystę) arba palaiko (esamą) vienybę, jis džiaugiasi santarve, žavisi santarve, gėrisi santarve, savo kalba skatina santarvę. Atsisakęs šiurkščios kalbos, jis susilaiko nuo kalbėjimo šiurkščiai. Jis taria žodžius, kurie yra nepriekaištingi, malonūs klausai, mieli, širdingi, mandagūs, patinkantys daugeliui, malonūs daugeliui. Atsisakęs tuščių plepalų, jis susilaiko nuo tuščio plepėjimo, kalba laiku, kalba tai, kas būta, kalba iš esmės, kalba apie mokymą, kalba apie discipliną, jis taria vertingus žodžius, savalaikius, argumentuotus, aiškius, prasmingus.