Panašiai, karaliau, kaip jei būtų žmogus visas apdengtas baltu audeklu. Jo kūne neliktų nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs baltas audeklas. Lygiai gi, karaliau, taip ir vienuolis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius. 4.3.3. Aštuoni pažinimai 4.3.3.1. Įžvalga Būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link žinojimo ir matymo. Jis supranta: „Šis gi mano kūnas yra materialus, (sudarytas) iš keturių didžiųjų elementų. Gimęs iš motinos ir tėvo, jis yra ryžių košės ir rūgpienio sankaupa turinti prigimtį keistis, dėvėtis, suirti ir pranykti. Ši gi mano sąmonė remiasi į jį, yra prie jo pririšta.”