Būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link ydų panaikinimo. Jis supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai kančia”, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai kančios šaltinis”, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai kančios baigtis”, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai kelias į kančios baigtį”. Jis supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai ydos”, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai ydų šaltinis”, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai ydų baigtis”, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai kelias į ydų baigtį”. Jam taip žinant ir matant, jo protas išsilaisvina nuo geismo ydos, išsilaisvina nuo būties troškimo ydos, išsilaisvina nuo neišmanymo ydos. Išsilaisvinus ateina žinojimas, kad yra išsilaisvinta. Jis supranta, kad panaikintas (kitas) gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai, kas turi būti padaryta, nebebus čia daugiau būties.