„Štai vieną kartą, Garbusis, nuėjau pas Pūraną Kasapą, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdėdamas taip iš šono, Garbusis, pasakiau Pūranai Kasapai štai ką: „Na gi yra, gerbiamas Kasapa, įvairių amatų žmonės, tokie kaip: dramblių dresuotojai, arklių dresuotojai, kavalerijos kariai, lankininkai, vėliavnešiai, maršalai, atsakingieji už proviziją, didieji karininkai, žvalgai, narsuoliai, herojai, šarvuoti raiteliai, vergai, virėjai, kirpėjai, pirtininkai, konditeriai, vainikų pynėjai, skalbėjai, audėjai, krepšių pynėjai, puodžiai, matematikai, buhalteriai ir kiti panašaus pobūdžio amatininkai. Jie pragyvena iš čia pat ir dabar matomų tų amatų vaisių. Taip jie neša laimę ir džiaugsmą sau, neša laimę ir džiaugsmą tėvams, neša laimę ir džiaugsmą žmonai ir vaikams, neša laimę ir džiaugsmą draugams. Jie rengia pakeliančius dovanų teikimus atsiskyrėliams ir brahmanams, kurie veda į dangiškus pasaulius, duoda palaimingus rezultatus, atgimimą danguje. Nagi ar įmanoma, gerbiamas Kasapa, panašiai nurodyti čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių?” Į tai, Garbusis, Pūrana Kasapa man pasakė štai ką: „Karaliau, kai kažkas veikia ar skatina veikti, pjauna ar skatina pjauti, muša ar skatina mušti, sukelia sielvartą ar skatina sukelti sielvartą, alina ar skatina alinti, baugina ar skatina bauginti, žudo ar skatina žudyti, ima tai, kas neduota, laužiasi į namus, plėšikauja, vagia iš atokių namų, apiplėšinėja kelyje, svetimauja ar meluoja, jis nepadaro nieko blogo. Net jei kažkas visą, kas šioje žemėje yra gyva, apskritais aštriais skustuvo ašmenimis sumaltų į mėsos košę, į vieną mėsos krūvą – tai nebūtų blogio šaltiniu, tai neatneštų blogio. Net jei kažkas eitų pietiniu Gangos krantu žudydamas, pjaudamas, liepdamas pjauti, mušdamas ar liepdamas mušti – tai nebūtų blogio šaltiniu, tai neatneštų blogio. Net jei kažkas eitų šiauriniu Gangos krantu duodamas, skatindamas duoti, aukodamas ar skatindamas aukoti – tai nebūtų nuopelno šaltiniu, tai neatneštų nuopelno. Dosnumas, savidrausmė, susilaikymas ir tiesos sakymas nėra nuopelningi, jie neatneša nuopelno.”