„Aš gi dabar esu ėdamas sąmonės. Ir praeity buvau ėdamas sąmonės lygiai taip pat kaip ir dabar. Ir jei ieškosiu džiaugsmo ateities sąmonėje, tuomet ir ateity būsiu ėdamas sąmonės lygiai taip pat kaip ir dabar.” Dėl tokio apmąstymo, jis tampa abejingu praeities sąmonei. Jis neieško džiaugsmo ateities sąmonėje ir praktikuoja tam, kad nusiviltų dabarties sąmone, kad išblėstų (jos) troškimas, kad (ji) baigtų egzistuoti.”