Panašiai, vienuoliai kaip kad jei dailidė ar dailidės padėjėjas, žiūrėdamas į kirvio rankeną, pamatytų pirštų ir nykščio žymes. Jis nežinotų: „Štai tiek kirvio rankena susidėvėjo šiandien, štai tiek vakar, štai tiek prieš tai“. Bet kai ji susidėvi, jis žino, kad ji susidėvėjo. Lygiai gi, vienuoliai, taip, vienuolis, užsiimantis (proto) lavinimu, nežino: „Štai tiek ydų išnyko šiandien, štai tiek vakar, štai tiek prieš tai“. Bet kai jos išnyksta, jis žino, kad jos išnyko. Panašiai, vienuoliai, kaip kad jei būtų jūrinis laivas su lynais švartavimui. Po šešių mėnesių buvimo vandenyje, žiemą, kai jį pastatato krante, lynai, veikiami vėjo ir saulės, permerkti lietaus iš debesies, nesunkiai suirs, taps supuvę. Lygiai gi, vienuoliai, taip, vienuolio, užsiimančio (proto) lavinimu, pančiai nesunkiai atsileidžia, tampa supuvę.”