Pagal temą susijusių suttų rinkinys: Šešių juslių skyrius

Summarised by AI from the whole volume (14 topics) — click to jump to where a topic begins.

1. Page 1–7 Pirmoji Anicca vagga Buda moko, kad šešios vidinės jutimų sritys (akis, ausis, nosis, liežuvis, kūnas, protas) ir šešios išorinės jutimų sritys (formos, garsai, kvapai, skoniai, lytėjimai, proto objektai) yra nepastovios, kenčiančios ir be savasties; nereikėtų jų laikyti „aš“ ar „mano“. Taip matydamas tai, kas yra, kilnusis mokinys nusivilia, jo aistra išblėsta ir jis išsilaisvina. Šis mokymas taip pat išplečia apmąstymą į praeities, ateities ir dabarties jutimų sritis ir padeda trijų žymių principo pagrindą, kuris
2. Page 8–10 Pubbesambodha sutta (apmąstymas prieš nušvitimą) Buda prisimena laikus, kai dar prieš nušvitimą buvo bodhisatta: jis ieškojo atsakymo, kas yra šešių vidinių ir išorinių jutimų sričių žavesys (assāda), pavojus (ādīnava) ir išsivadavimas (nissaraṇa). Jis atrado, kad iš jutimų sričių kylanti laimė ir džiugesys yra žavesys, jų nepastovumas ir kaita yra pavojus, o noro ir geismo pašalinimas yra išsivadavimas. Būtent visiškas visų trijų aspektų pažinimas leido jam drąsiai paskelbti save pasaulyje visiškai nušvitusiu.
3. Page 10–12 Assādapariyesana sutta Buda pasakoja, kad jis pats ieškojo vidinių ir išorinių jutimų sričių žavesio, pavojaus ir išsivadavimo, kol aiškiai juos pamatė išmintimi. Visiškas visų trijų aspektų pažinimas yra žinojimo ir regėjimo bei nepajudinamo išsilaisvinimo šaltinis. Tai patvirtina tą patį principą kaip ir ankstesnė sutta, bet pabrėžia jo paties tiesioginę patirtį.
4. Page 22–23 Anabhijāna sutta (visko žinojimas ir nežinojimas) Kas tiesiogiai nepažįsta, neperpranta, neatsikrato aistros ir neatsisako visko, t. y. visų jutimų sričių, tas negali išsemti kančios; o kas tiesiogiai pažįsta, perpranta, atsikrato aistros ir atsisako, tas gali išsemti kančią. Ši suttų serija kartoja tą patį įvairiomis formomis, pabrėždama, kad visapusiškas jutimų sričių pažinimas yra būtina išsivadavimo iš kančios sąlyga.
5. Page 23–25 Ādittapariyāya sutta (Ugnies pamokslas) Gayāsīsoje Buda moko tūkstantį vienuolių (buvusių ugnies garbintojų jaṭilų), kad visos jutimų sritys – akis, formos, akies sąmonė, akies sąlytis ir iš jo kylantys jutimai – nuolat „dega“. Ta ugnis yra geismo, neapykantos ir paklydimo ugnis, taip pat gimimo, senatvės, mirties, sielvarto ir nevilties ugnis. Taip matydamas, kilnusis mokinys nusivilia, jo aistra išblėsta ir jis išsilaisvina. Mokymo pabaigoje visi tūkstantis vienuolių iš karto kartu pasiekia arahantystę. Tai labai garsi sutta, nusaka
6. Page 25–26 Andhabhūta sutta Buda moko, kad visos jutimų sritys yra „apakusios“, nes jas užvaldo gimimas, senatvė, mirtis, sielvartas ir neviltis, todėl būtybės negali matyti tiesos tokios, kokia ji yra. Taip matydamas, kilnusis mokinys nusivilia, jo aistra išblėsta, ir jis išsilaisvina, kaip ir ankstesnėje Ādittapariyāya suttoje.
7. Page 222 Ratha sutta (pabaiga, be pradžios) Suttos pabaiga, kurioje kalbama apie vienuolio, sutramdžiusio jusles, savybes: jis žino saiką valgydamas – kad palaikytų gyvybę, o ne dėl apsvaigimo ar grožio, – ir uoliai budi dieną ir per visas tris nakties sargybas, vaikščiodamas ir sėdėdamas meditacijoje, apvalydamas protą nuo dalykų, kliudančių gėriui. Vienuolis, turintis šias tris savybes, gyvena laimingai šiame gyvenime ir turi tvirtą pagrindą poveikiams išsemti.
8. Page 222–223 Kumma sutta (vėžlio ir šakalo istorija) Buda palygina juslių sutramdžiusį vienuolį su vėžliu, kuris įtraukia penkias galūnes į šarvą, kai šakalas ieško progos jį užpulti, todėl šakalas praranda viltį jam pakenkti. Taip ir Māra ieško progos užvaldyti vienuolio protą per akį, ausį, nosį, liežuvį, kūną ir protą; jei vienuolis sutramdo jusles ir nepalieka spragos, Māra negauna progos. Taigi sutta moko juslių sutramdymo svarbos kaip apsaugos nuo nešvarumų ir Māros.
9. Page 223–226 Pirmoji Dārukkhandha sutta (su piemens Nandos istorija) Buda, pamatęs didelį rąstą, plaukiantį Gangos upės srove, sako, kad rąstas nuplauks į jūrą, jei neužplauks ant nė vieno kranto, nenuskęs upės viduryje, neįstrigs sausumoje, jo nepagriebs žmonės ar nežmogiškos būtybės, neįsuks sūkurys ir jis nesupus iš vidaus. Šis palyginimas reiškia vienuolio kelią į nibbāną: jis neturi prisirišti prie vidinių ir išorinių jutimų sričių, neturi mėgautis, didžiuotis, prisirišti prie juslinių malonumų ir pažeidinėti dorovės. Kai vienas vienuolis paklausia kiekvieno
10. Page 226–227 Antroji Dārukkhandha sutta (Kimila sutta) Buda pateikia tą patį plūduriuojančio rąsto palyginimą garbiajam Kimilai, ypač paaiškindamas, ką reiškia „supuvimas iš vidaus“: tai vienuolis, nusižengęs ir nežinantis, kaip iš to nusižengimo išsivaduoti. Ši sutta įspėja vienuolius suvokti, kaip svarbu išlaikyti tyrą dorovę ir, vos pastebėjus klaidą, iškart ją ištaisyti, neleidžiant jai kauptis, kol ji virsta vidiniu sugedimu.
11. Page 227–233 Santhāgāra sutta (mokymas apie tai, kas sutepta, ir tai, kas nesutepta) Kapilavatthu gyventojai, baigę statyti naują susirinkimų salę, pakviečia Budą ją pašventinti pirmuoju naudojimu. Jis visą naktį moko sakjus Dhammos, o tada, skaudant nugarai, paveda garbiajam Mahā Moggallānai tęsti mokymą. Garbusis Mahā Moggallāna išdėsto „suteptumo mokymą“ – apie vienuolį, kuris dar svyruoja, prisiriša prie malonių ir piktinasi nemaloniais dalykais per šešias jutimų sritis, todėl Māra lengvai jį užvaldo, kaip ugnis lengvai randa kuro, – ir „nesuteptumo mokymą“ – apie vienuolį,
12. Page 257 Salla sutta (teisingas jutimų matymas) Buda moko malonų jutimą matyti kaip kančią, nemalonų jutimą – kaip įsmigusią strėlę, o nei malonų, nei nemalonų jutimą – kaip nepastovų. Vienuolis, taip teisinga išmintimi matantis tris jutimus, vadinamas teisingai matančiu; jis nukirto troškimą, atpalaidavo pančius ir padarė galą kančiai.
13. Page 257–260 Salla sutta (dviejų strėlių istorija) Garsi sutta, kurioje neišmokytas paprastas žmogus, patyręs skausmingą jutimą, lyginamas su tuo, kuris vienu metu patiria du jutimus – kūno ir proto, tarsi būtų pašautas dviem strėlėmis viena po kitos, nes jis priešinasi ir, ieškodamas išeities, kreipiasi į juslinius malonumus, o tai dar labiau sustiprina polinkį į geismą. O išmokytas kilnusis mokinys, patyręs skausmingą jutimą, patiria tik kūno jutimą, be proto priešiškumo, tarsi būtų pašautas tik viena strėle, nes žino išeitį iš kančios, kitą n
14. Page 260–264 Pirmoji Gilāna sutta (sąmoningumas ir aiškus suvokimas, susiję su kūnu) Kūṭāgārasālos salėje, Didžiajame miške prie Vesālio, Buda nueina į ligonių būstą ir moko vienuolius laukti mirties valandos su sąmoningumu ir aiškiu suvokimu. Jis paaiškina, kad sąmoningumas yra kūno, jutimų, proto ir reiškinių stebėjimas, o aiškus suvokimas – visapusiškas sąmoningumas visose kūno padėtyse ir kasdieniuose veiksmuose. Kai sąmoningas ir aiškiai suvokiantis vienuolis patiria kokį nors jutimą, jis turi apmąstyti, kad tas jutimas priklauso nuo kūno, kuris yra nepastovus, kaip nuo sąl