Savatthyje. „Prieš nušvitimą, vienuoliai, kai dar buvau nenušvitęs bodhisatta, pagalvojau: „Kas gi yra akies saldybė, kas kartumas, kas yra ištrūkimas (iš jos)? Kas gi yra ausies … Kas gi yra nosies … Kas gi yra liežuvio … Kas gi yra kūno … Kas gi yra proto saldybė, kas kartumas, kas yra ištrūkimas (iš jo)?” Tuomet, vienuoliai, aš taip pagalvojau: „Dėl akies gimstantys laimė ir malonumas – tai akies saldybė. Tai, kad akis yra nepastovi, nepatenkinama ir iš prigimties kinta, – tai akies kartumas. Aistringo geismo akiai panaikinimas, palikimas – tai yra ištrūkimas iš akies. Dėl ausies … Dėl nosies … Dėl liežuvio gimstantys laimė ir malonumas – tai liežuvio saldybė. Tai, kad liežuvis yra nepastovus, nepatenkinamas ir iš prigimties kinta, – tai liežuvio kartumas. Aistringo geismo liežuviui panaikinimas, palikimas – tai yra ištrūkimas iš liežuvio. Dėl kūno … Dėl proto gimstantys laimė ir malonumas – tai proto saldybė. Tai, kad protas yra nepastovus, nepatenkinamas ir iš prigimties kinta, – tai proto kartumas. Aistringo geismo protui panaikinimas, palikimas – tai yra ištrūkimas iš proto.