Lygiai gi taip pat, vienuoliai, piktasis Māra visuomet, nuolat laukia šalia jūsų, galvodamas: „Galbūt man pavyks prie jo prieiti per akį … ar per liežuvį … ar per protą.” Todėl, vienuoliai, gyvenkite saugodami juslinių gebėjimų duris. Akimis pamatę formą, nebandykite pagauti nei (jos) bruožų, nei smulkių detalių. Ženkite susilaikymo keliu, nes tą, kuris gyvena nesulaikydamas akių juslinio gebėjimo, gali užplūsti godulys, nusiminimas, blogos, nedoros būsenos. Tad saugokite akių juslinį gebėjimą, sulaikykite akių juslinį gebėjimą! Ausimi išgirdę garsą … Nosimi užuodę kvapą … Liežuviu pajutę skonį … Kūnu palietę tai, kas apčiuopiama … Protu pažinę reiškinį, nebandykite pagauti nei (jo) bruožų, nei smulkių detalių. Ženkite susilaikymo keliu, nes tą, kuris gyvena nesulaikydamas proto juslinio gebėjimo, gali užplūsti godulys, nusiminimas, blogos, nedoros būsenos. Tad saugokite proto juslinį gebėjimą, sulaikykite proto juslinį gebėjimą! Kai, vienuoliai, gyvensite saugodami juslinių gebėjimų duris, piktasis Māra, negalėdamas prie jūsų prieiti, praras susidomėjimą jumis ir pasitrauks, kaip šakalas pasitraukė nuo vėžlio Kaip vėžlys į savo kiautą sutraukęs galūnes vienuolis yra sutelkęs proto mintis. Nepriklausomas, nepuldinėjantis kitų visiškai užgesęs, jis nieko nekaltina.”

19. Gyvačių skyrius

241. Pirmoji sutta su palyginimu su rąstu