Palaipsninių suttų rinkinys: Septynetai, aštuonetai, devynetai

Summarised by AI from the whole volume (31 topics) — click to jump to where a topic begins.

1. Page 4 Bala-sutta – Septynios galios Buda nurodo septynias galias, dėl kurių vienuolis gyvena laimingai ir yra išmintingas: tikėjimą, energiją, gėdą, moralinę baimę, sąmoningumą, susitelkimą ir išmintį. Jis išsamiai paaiškina, ką kiekviena galia reiškia praktikoje: tikėjimas – pasitikėjimas Tathāgatos nušvitimu; energija – pastangos atsikratyti nedorų dalykų ir ugdyti dorus; gėda ir moralinė baimė – gėdijimasis ir baiminimasis daryti bloga; susitelkimas – jhānų pasiekimas; išmintis – išmintis, aiškiai matanti atsiradimą ir išnykimą
2. Page 4–6 Dhana-sutta – Septyni turtai Buda nurodo septynis vidinius turtus: tikėjimą, dorovę, gėdą, moralinę baimę, mokymąsi (suta – klausymąsi ir studijas), dosnumą (cāga – atsižadėjimą ir dalijimąsi) ir išmintį. Jis išsamiai paaiškina kiekvieno reikšmę, pavyzdžiui, dorovės turtas – tai susilaikymas nuo gyvybės atėmimo iki svaigalų vartojimo, dosnumo turtas – protas, laisvas nuo šykštumo ir besidžiaugiantis davimu. Sutos pabaigos eilėse sakoma, kad tas, kas turi šiuos turtus, ar tai būtų moteris, ar vyras, vadinamas nevargšu ir jo
3. Page 17 Vajji-aparihāniya-sutta – Dalykai, apsaugantys Vajjių šalį nuo nuosmukio Vesālyje Buda moko Licchavius septynių nenuosmukio dalykų (aparihāniya-dhammā), dėl kurių Vajjių šalis tik klesti ir nesmunka: dažnai rinktis susirinkimuose, drauge rinktis ir drauge išsiskirstyti, nenustatyti naujų dalykų ir nepanaikinti to, kas nustatyta pagal senąją tradiciją, gerbti Vajjių vyresniuosius, savavališkai neskriausti kitų šeimų moterų ir mergaičių, gerbti ir garbinti Vajjių šventoves tiek mieste, tiek už jo ribų ir gerai saugoti į šalį atvykstančius arahantus. Ši suta yra gero va
4. Page 17–21 Suta apie karalių Ajātasattu ir brahmaną Vassakārą Magadhos karalius Ajātasattu nori užpulti Vajjių šalį, todėl siunčia savo vyriausiąjį ministrą brahmaną Vassakārą paklausti Budos apie tokio žygio galimybes. Buda neatsako tiesiogiai, bet brahmano akivaizdoje klausia Ānandos apie septynis Vajjių nenuosmukio dalykus, kurių kadaise mokė Sārandadoje šventovėje. Kai Ānanda patvirtina, kad Vajjiai vis dar visiškai jų laikosi, brahmanas Vassakāra pats padaro išvadą, kad Vajjių neįmanoma sunaikinti karu, nebent gudrybėmis sukiršinant ir suardant jų vie
5. Page 21–25 Nenuosmukio dalykai vienuolių Saṅghai (penki rinkiniai) Buda pritaiko nenuosmukio dalykų principą Saṅghai, pateikdamas net penkis septynių dalykų rinkinius iš eilės: rinkinį, panašų į Vajjių (dažnai rinktis, būti vieningiems, nepasiduoti troškulio valdžiai, laikytis gyvenimo miške), rinkinį apie nesidžiaugimą darbais, plepėjimu, miegu ir draugija bei blogų troškimų neturėjimą, dorybių rinkinį – tikėjimą, gėdą, moralinę baimę, didelį išprusimą, energiją, sąmoningumą ir išmintį, septynių nušvitimo veiksnių rinkinį ir septynių suvokimų rinkinį, pradedan
6. Page 47 Uggatasarīra-sutta – Ugnys, kurių reikia atsisakyti, ir ugnys, kurias reikia gerbti Brahmanas Uggatasarīra rengia didelę aukojimo apeigą ir pririša prie stulpų po 500 jaučių, jaunų jautukų, telyčių, ožkų ir avių, o tada klausia Budos apie aukojimo ugnies kūrimo ir aukojimo stulpo statymo naudą. Buda Ānandai sako, kad klausimas iškeltas neteisingai, o tada pats moko brahmaną, kad vien galvojant, kalbant ar imantis ruoštis žudyti gyvūnus aukai jau keliami proto, kalbos ir kūno „ginklai“, kurie yra nedori ir veda į blogą būvį dar prieš prasidedant apeigai. Tada jis nurodo tris ugn
7. Page 47–55 Satta-saññā-sutta – Septyni suvokimai, nešantys didelį vaisių ir vedantys į nemirtingumą Buda nurodo septynis suvokimus, kurie, išugdyti ir daug praktikuoti, neša didelį vaisių ir didelę naudą bei panyra į nemirtingumą: nepatrauklumo suvokimą (asubha-saññā), mirties suvokimą, maisto šlykštumo suvokimą, nesidžiaugimo visu pasauliu suvokimą, nepastovumo suvokimą, kančios nepastoviame suvokimą ir ne-savasties kančioje suvokimą. Tada jis išsamiai paaiškina kiekvieną iš jų ta pačia pastovia formule: išugdžius tą suvokimą, protas susitraukia ir atsitraukia nuo netinkamų objektų (pavyzdžiu
8. Page 55 Jāṇussoṇi-sutta (pradžia) – Brahmanas klausia apie šventąjį gyvenimą Šio failo pabaigoje prasideda nauja suta, kurioje brahmanas Jāṇussoṇi ateina pas Budą ir klausia, ar jis pats skelbiasi gyvenantis šventąjį gyvenimą (brahmacariya). Buda pradeda atsakinėti, kaip turėtų kalbėti tas, kas teisingai kalba apie tyrą ir tobulą šventąjį gyvenimą, nenutrūkusį ir nesuteptą, tačiau ši dalis nutrūksta pusiaukelėje, nes gautame faile baigiasi puslapiai. Tikrasis pokalbis ir Budos atsakymas pateikiami kitoje 23 tomo dalyje.
9. Page 96 Sujātā-sutta (septynios žmonų rūšys) Buda ateina į Anāthapiṇḍikos namus ir randa juose triukšmą. Jis sužino, kad taip yra todėl, jog turtinga marti Sujātā negerbia vyro tėvų ir savo vyro. Tada jis moko Sujātą apie septynias žmonų rūšis: žmona kaip budelis, kaip vagis, kaip šeimininkė, kaip motina, kaip sesuo, kaip draugė ir kaip tarnaitė. Pirmosios keturios – blogos žmonos, kurios po mirties patenka į pragarą, o paskutinės trys – geros žmonos, kurios po mirties patenka į gerą būvį. Išklausiusi Sujātā susivokia ir pasiryžta nuo šiol
10. Page 96–100 Kodhana-sutta (pykčio žala) Buda nurodo septynis dalykus, kurių priešai linki piktam žmogui: kad jis būtų negražus, miegotų kankindamasis, patirtų nuostolių net gavęs pelno, prarastų turtą, prarastų šlovę, kad giminės ir draugai jo šalintųsi ir kad po mirties jis patektų į blogą būvį, – nes pyktis, užvaldęs žmogų, iš tikrųjų padaro jį tokį, kokio linki priešai. Ilgos eilės plačiau aiškina pykčio žalą, dėl kurio žmogus gali net nužudyti tėvus ar nusižudyti, ir ragina išmintinguosius pašalinti pyktį išmintimi ir energija. Ba
11. Page 100–101 Hirottappa-sutta – Apie gėdą ir moralinę baimę Buda nurodo vienas nuo kito priklausančių dalykų seką: kai nėra gėdos ir moralinės baimės (hiri-ottappa – gėdijimosi ir baiminimosi daryti bloga), sugriaunamas juslių saugojimo, dorovės, susitelkimo, dalykų žinojimo ir regėjimo tokių, kokie jie yra, ir bejausmiškumo pagrindas, iki pat išsilaisvinimo žinojimo ir regėjimo. Tai tarsi medis, kurio šakos ir lapai pažeisti, todėl jo žievė, balana ir šerdis negali visiškai išsivystyti. Priešingai, kai yra gėda ir moralinė baimė, visi šie dalykai paeili
12. Page 126 Sāriputta klausia Budos apie septynias pagarbos rūšis Būdamas vienumoje, Sāriputta svarsto, kas leidžia vienuoliui atsikratyti nedorų dalykų ir ugdyti dorus. Jis supranta, kad tai yra pagarba ir nuolankumas Mokytojui, Dhammai, Saṅghai, mokymuisi, susitelkimui, rūpestingumui ir svetingumui. Jis praneša tai Budai, kuris pritaria, pateikdamas palyginimą apie auksą, nuneštą auksakaliui patikrinti, kad taptų dar grynesnis. Sāriputta toliau aiškina, kad vienuolis, negerbiantis Mokytojo, paeiliui negerbia ir kitų dalykų, tačiau net gerbiantis Mokytoją vis
13. Page 126–129 Kiaušinio ir laivo virvės palyginimai Buda moko, kad vienuolis, kuris nesiima meditacijos ugdymo, net ir trokšdamas, kad jo protas išsilaisvintų nuo taršų, negali to pasiekti – kaip kiaušiniai, kurių višta gerai neperi: viščiukai negali saugiai prakalti lukšto ir išlįsti. O vienuolis, kuris nuolat ugdo sąmoningumo pagrindus, teisingas pastangas, galios pagrindus, gebėjimus, galias, nušvitimo veiksnius ir kilnųjį aštuonialypį kelią, pasiekia proto išsilaisvinimą net iš anksto to netrokšdamas. Pabaigoje pateikiamas palyginimas apie od
14. Page 129–137 Aggikkhandhūpama-sutta – Didelio laužo palyginimas Keliaudamas po Kosalos šalį, Buda pamato didelį liepsnojantį laužą ir klausia vienuolių, kas geriau – apkabinti tą laužą ar apkabinti gražią merginą. Vienuoliai atsako, kad geriau apkabinti merginą, nes apkabinti ugnį – kančia. Tada Buda nurodo, kad nedorovingam vienuoliui geriau sudegti ugnyje, nei nederamai priimti pagarbą ir naudotis apdarais, išmaldos maistu, gyvenamąja vieta ar vienuolynu, kuriuos aukotojai paaukojo su tikėjimu, nes tokio poelgio pasekmės daug sunkesnės už mirtį – tai patek
15. Page 138–142 Septyni praeities mokytojai ir mokytojas Araka (antrosios Mahā-vaggos pabaiga) Buda pasakoja apie septynis praeities mokytojus, laisvus nuo aistros: Sunettą, Mūgapakkhą, Aranemį, Kuddālą, Hatthipālą, Jotipālą ir Araką, kurie mokė savo mokinius atgimti Brahmos pasaulyje. Jis sako, kad tas, kas užgauliojo šiuos septynis mokytojus, užsitraukė mažiau blogio nei tas, kas užgaulioja vieną vienintelį srovėn įžengusįjį (sotāpanna). Tada jis išsamiai aiškina mokytojo Arakos mokymą, kad žmogaus gyvenimas trumpas ir trapus kaip rasos lašas, vandens burbulas, lazda brėžta linija vande
16. Page 142–145 Trečioji Vinaya-vagga: septynios Vinayos žinovo savybės Trečioji Vinaya-vagga pradedama keliomis trumpomis sutomis, nurodančiomis septynias Vinayos žinovo (vinayadhara) savybes. Kiekviena suta pradedama tuo, kad jis žino, kas yra nusižengimas ir kas nėra nusižengimas, kas lengvas ir kas sunkus nusižengimas, o tada pridedamos skirtingos papildomos savybės, pavyzdžiui, jis dorovingas ir susivaldęs pagal Pātimokkhą, išsamiai išmano abi Pātimokkhas, tvirtas ir nesvyruojantis Vinayoje, prisimena ankstesnius gyvenimus ir turi dievišką akį, taip pat pasieki
17. Page 151–152 Aštuonetų knygos pradžia: Mettā-sutta (aštuonios meilingo gerumo naudos) Pradedama Aštuonetų knyga (Aṭṭhaka-nipāta), pirmasis skyrius vadinamas Mettā-vagga. Jis prasideda garsia suta apie aštuonias nuolat ugdomo proto išsilaisvinimo meilingu gerumu naudas: laimingai miegama, laimingai prabundama, nesapnuojama blogų sapnų, esama mylimam žmonių ir ne žmonių, saugo dievai, nepaliečia ugnis, nuodai ir ginklai, o jei dar nepasiekiama aukštesnių pasiekimų, patenkama į Brahmos pasaulį. Sutos pabaigos eilėse aiškinama, kad tas, kas ugdo meilingą gerumą net vienai būtybei, be
18. Page 152–157 Aštuonios pagrindinės šventojo gyvenimo išminties priežastys Buda nurodo aštuonias priežastis ir sąlygas, dėl kurių kyla ir išauga pagrindinė šventojo gyvenimo išmintis: gyvenimas šalia Mokytojo arba šventojo gyvenimo draugo, esančio mokytoju, su meile ir pagarba; ėjimas pas juos tinkamu laiku klausti apie abejones; kūno ir proto vienuma; dorovė ir susivaldymas pagal Pātimokkhą; didelis išprusimas; energija; sąmoningumas; ir penkių prisirišimo sankaupų atsiradimo bei išnykimo stebėjimas. Tada suta dar kartą pakartoja tą patį turinį, žvelgdama iš to požiūr
19. Page 200 Itthibandhana-sutta – Kaip moteris pririša vyro širdį Buda nurodo aštuonis būdus, kuriais moteris pririša vyro širdį: išvaizdą, šypseną, kalbą, dainavimą, verksmą, laikyseną, dovanas ar kvapus ir prisilietimą. Jis pažymi, kad būtybės yra tvirtai surištos šiais pinklėmis. Tai atskleidžia lytinių taršų prigimtį, dėl kurios žmonės lieka prisirišę saṃsāroje.
20. Page 200 Purisabandhana-sutta – Kaip vyras pririša moters širdį Tai suta, sudaranti porą su ankstesniąja. Buda nurodo tuos pačius aštuonis būdus, kuriais vyras pririša moters širdį: išvaizdą, šypseną, kalbą, dainavimą, verksmą, laikyseną, dovanas ar kvapus ir prisilietimą. Jis pabrėžia, kad būtybės taip pat tvirtai surištos šiais pinklėmis. Tai rodo, kad lytinės taršos vienodai riša abi lytis.
21. Page 200–207 Pahārāda-sutta – Aštuonios vandenyno ir Dhammos-Vinayos nuostabos Tai garsi suta. Asūrų valdovas Pahārāda pasakoja apie aštuonias vandenyno nuostabas, kurios džiugina asūras: jis palaipsniui gilėja, neišsilieja per krantus, nelaiko lavonų, į jį įtekančios įvairios upės praranda savo vardus ir tampa vienu vandenynu, upių ir lietaus vanduo jo nei sumažina, nei pripildo, jis turi vieną skonį – sūrumą, yra pilnas brangenybių ir yra didelių būtybių buveinė. Buda palygina tai su šia Dhamma-Vinaya, turinčia aštuonias atitinkamas nuostabas: pavyzdžiui, mokymasis vykst
22. Page 207–211 Uposatha-sutta – Moggallāna pašalina nedorovingą vienuolį iš susirinkimo Uposathos dieną Rytų parke (Pubbārāma) Ānanda net tris kartus prašo Budą deklamuoti Pātimokkhą, bet Buda tyli, nes savo žinojimu mato, kad susirinkimas netyras. Tada Mahāmoggallāna, pasitelkęs kitų protų pažinimą, ištiria ir randa vieną nedorovingą vienuolį, sėdintį tarp Saṅghos. Jis tris kartus paprašo jį išeiti, bet šis nesutinka, tad Moggallāna paima jį už rankos, išveda už vartų ir užsklendžia duris. Tada Buda sako, kad nuo šiol pats nebedeklamuos Pātimokkhos, o Saṅgha turi atlikti uposathą
23. Page 343 Žmogus, naudingas ir sau, ir kitiems Sāriputta nurodo savybes vienuolio, kuris „naudingas ir sau, ir kitiems“: jis greitai supranta Dhammą, įsimena, ką išgirdo, apmąsto prasmę, praktikuoja pagal Dhammą, kalba gražiai ir geba paaiškinti bei įkvėpti šventojo gyvenimo draugus. Jis tai išdėsto mažėjančiais rinkiniais nuo šešių iki dviejų savybių, parodydamas, kad stokodamas kai kurių savybių vienuolis gali būti naudingas sau, bet ne kitiems, arba naudingas kitiems, bet ne sau. Tai rodo, kad gebėjimas mokyti kitus ir praktika sau iš dal
24. Page 343 Dalykai, vedantys besimokantįjį į nuosmukį ir nuo jo saugantys Buda nurodo aštuonis dalykus, dėl kurių dar besimokantis (sekha) vienuolis nutolsta nuo dorybių: pomėgis darbams, plepėjimui, miegui, draugijai, juslių nesaugojimas, saiko valgyme nežinojimas, pomėgis bendrauti ir mėgavimasis išsiblaškymu. Priešingi dalykai saugo nuo nuosmukio. Tai trumpas įspėjimas saugotis elgesio, kuris silpnina pažangą Dhammoje.
25. Page 343–345 Kusīta-vatthu – Aštuoni tingumo pagrindai Buda nurodo aštuonias situacijas, kurias tingus vienuolis dažnai naudoja kaip pasiteisinimą gulėti ir nesistengti praktikuoti: pavyzdžiui, kai reikia atlikti darbą, jis galvoja, kad kūnas pavargs, todėl pirma atsigula; kai darbas atliktas, jis taip pat teisinasi nuovargiu; kai reikia leistis į tolimą kelionę arba kai jau grįžo iš jos, teisinasi tuo pačiu; taip pat kai išmaldos rinkimo metu gauna mažai ar daug maisto, jis teisinasi kūno negalavimu; ir kai šiek tiek serga ar ką tik pasveiko, naudo
26. Page 345–348 Ārabbha-vatthu – Pastangų pradėjimo pagrindai (Yamaka-vaggos pabaiga) Tai priešingybė tingumo pagrindams: tose pačiose aštuoniose situacijose (reikia atlikti darbą, darbas atliktas, reikia keliauti, grįžta iš kelionės, gauta mažai ar daug maisto, šiek tiek serga ar ką tik pasveiko) pastangas dedantis vienuolis, priešingai, galvoja, kad praktikuoti pagal mokymą nėra lengva, todėl nedelsdamas stengiasi pasiekti tai, ko dar nepasiekė. Tai rodo, kad ta pati situacija gali tapti ir tingumo pasiteisinimu, ir paskata stengtis. Pabaigoje baigiama trečioji Yamaka-vagga su
27. Page 366 Sambodhi-sutta (Devynetų knygos pradžia) Devynetų knyga (Navaka-nipāta) pradedama mokymu: jei kitų mokymų klajojantys askezės klaustų, kas palaiko nušvitimui palankių dalykų ugdymą, reikia atsakyti, kad yra penkios sąlygos: geri draugai, dorovė, klausymasis kalbų, kurios nugludina taršas, ryžtingos pastangos ir išmintis, matanti atsiradimą ir išnykimą. Tvirtai laikantis šių penkių sąlygų, Buda moko ugdyti dar keturis dalykus: nepatrauklumo apmąstymą aistrai pašalinti, meilingą gerumą piktavališkumui pašalinti, kvėpavimo sąmoningumą (ān
28. Page 366 Nissayasampanna-sutta – Apie turintįjį atramą Vienas vienuolis klausia Budos, kokios savybės vadinamos „turinčiu atramą“. Buda atsako, kad tai vienuolis, kuris, remdamasis tikėjimu, gėda, moraline baime, energija ir išmintimi, ryžtingai atsikrato nedorų dalykų ir ugdo dorus. Be to, jis turi laikytis keturių atramų (upanissaya): išmintingai apsvarsčius kai ką naudoti, kai ką kęsti, kai ko vengti ir kai ką šalinti.
29. Page 366–371 Meghiya-sutta – Apie Meghiyą Pasakojama apie gerbiamąjį Meghiyą, Budos palydovą, kuris prašosi išeiti praktikuoti į mangų giraitę prie upės kranto, nors Buda net tris kartus liepia jam dar palaukti. Likęs vienas, jis patiria trijų nedorų minčių antplūdį: juslinio troškimo, piktavališkumo ir žiaurumo minčių, todėl grįžta paklausti Budos. Buda moko, kad dar nebrandžiam proto išsilaisvinimui subrandinti reikia penkių dalykų: gerų draugų, dorovės, taršas nugludinančios kalbos, pastangų ir išminties, bei dar keturių dalykų (nepa
30. Page 371–376 Nandaka-sutta – Apie Nandaką Kai gerbiamasis Nandaka moko vienuolius Dhammos susirinkimų salėje, Buda ateina ir stovi už durų klausydamasis, kol pamokslas baigiasi, o tada juokaudamas sako, kad jam vos neįskaudo nugaros, nes ilgai stovėjo laukdamas. Tada jis moko, kad vienuolis, turintis tik tikėjimą ir dorovę, dar nėra tobulas: jis turi įgyti ir vidinį proto ramumą, ir aukštesniosios išminties įžvalgą (adhipaññā-vipassanā), kad būtų tobulas, – kaip keturkojis gyvūnas, kuriam trūksta vienos kojos, yra luošas. Baigiama penki
31. Page 477–478 Khema-vagga: saugumas, nemirtingumas, bebaimiškumas ir devyni dalykai, kurių reikia atsikratyti arahantystei pasiekti Tai pirmasis antrojo Devynetų knygos penkiasdešimtuko skyrius. Tokia pačia klausimų ir atsakymų forma kaip Pañcāla-vaggoje paaiškinamos sąvokos: saugumas (khema) ir saugumo pasiekęs, nemirtingumas (amata) ir nemirtingumo pasiekęs, bebaimiškumas (abhaya) ir bebaimiškumo pasiekęs, nurimimas (passaddhi) ir laipsniškas nurimimas, liovimasis (nirodha) ir laipsniškas liovimasis – per visų devynių pakopų jhānas ir meditacinius pasiekimus. Baigiama suta apie devynis dalykus – aistrą, neapykantą, klaidin