Šiais gi laikais, vienuoliai, teisingai sakytų sakantis: „Žmogaus gyvenimas yra trumpas, ribotas, greitai prabėgantis, kupinas kančių ir nelaimių. Tai reikia suprasti su išmintimi. Reikia daryti tai, kas dora, gyventi šventą gyvenimą. Nėra gimusiojo be mirties.” Šiais gi laikais, vienuoliai, gyvenantysis ilgai nugyvena šimtą metų ar šiek tiek daugiau. Šimtą metų gyvenantysis, vienuoliai, nugyvena tik tris šimtus metų laikus: šimtą žiemų, šimtą vasarų ir šimtą lietaus sezonų. Tris šimtus metų laikus gyvenantysis, vienuoliai, nugyvena tik dvylika šimtų mėnesių: keturis šimtus žiemos mėnesių, keturis šimtus vasaros mėnesių, keturis šimtus lietaus sezono mėnesių. Dvylika šimtų mėnesių gyvenantysis, vienuoliai, nugyvena tik dvidešimt keturis šimtus pusmėnesių: aštuonis šimtus žiemos pusmėnesių, aštuonis šimtus vasaros pusmėnesių, aštuonis šimtus lietaus sezono pusmėnesių. Dvidešimt keturis šimtus pusmėnesių gyvenantysis, vienuoliai, nugyvena tik trisdešimt šešis tūkstančius dienų: dvylika tūkstančių žiemos dienų, dvylika tūkstančių vasaros dienų, dvylika tūkstančių lietaus sezono dienų. Trisdešimt šešis tūkstančius dienų gyvenantysis, vienuoliai, pavalgo tik septyniasdešimt du tūkstančius kartų: dvidešimt keturis tūkstančių kartų per žiemą, dvidešimt keturis tūkstančių kartų per vasarą, dvidešimt keturis tūkstančių kartų per lietaus sezoną, įskaitant laiką, kai jį žindo motina ir kai esama trukdžių pavalgyti.