Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta. Ir kodėl taip buvo pasakyta? Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti niekuo nesimėgavimą pasaulyje, protas traukiasi nuo pasaulio gražybių, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas. Panašiai, vienuoliai, kaip … traukiasi, gręžiasi, nusisuka nuo jos, nesiekia jos, lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti niekuo nesimėgavimą pasaulyje, protas traukiasi nuo pasaulio gražybių, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas. Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti niekuo nesimėgavimą pasaulyje, protas siekia pasaulio gražybių bei jame įsitvirtina žavėjimasis, tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.” Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti niekuo nesimėgavimą pasaulyje, protas traukiasi nuo pasaulio gražybių, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas, tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.” Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.