Ir štai garbingasis Meghija nuėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs, pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas gi iš šono garbingasis Meghija pasakė Palaimintajam štai ką: „Štai, Garbusis, būnant toje mangų giraitėje, man vis kilo trijų rūšių blogos nedoros mintys: mintys, susijusios su juslinių malonumų geismu, piktais norais ir žiaurumu. Tuomet, Garbusis, aš taip pagalvojau: „Nieko sau! Neįtikėtina! Aš gi žengiau priekin iš namų į gyvenimą be namų iš tikėjimo, tačiau mane vis dar persekioja šios trijų rūšių blogos nedoros mintys: mintys, susijusios su juslinių malonumų geismu, piktais norais ir žiaurumu.” „Meghija, penki veiksniai padeda nesubrendusiam proto išsilaisvinimui subręsti. Kokie penki? Štai, Meghija, vienuolis turi kilnių draugų, kilnių bendražygių, kilnių bičiulių. Tai pirmasis veiksnys, padedantis nesubrendusiam proto išsilaisvinimui subręsti. Toliau, Meghija, vienuolis yra dorovingas, jis gyvena sulaikydamas save vienuoliškais priesakais, laikydamasis gero elgesio, matydamas pavojų mažiausiame prasižengime, jis įsipareigoja laikytis priesakų. Tai antrasis veiksnys, padedantis nesubrendusiam proto išsilaisvinimui subręsti.