Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti atgrasumą, protas siekia lytinių santykių bei jame įsitvirtina žavėjimasis, tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau atgrasumo suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.” Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti atgrasumą, protas traukiasi nuo lytinių santykių, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas, tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau atgrasumo suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.” Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas atgrasumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.