Panašiai, vienuoliai, kaip kad jei būtų aštuoni, dešimt ar dvylika vištos kiaušinių. Višta ant jų tinkamai tupėtų, tinkamai perėtų, tinkamai brandintų juos. Kad ir nekiltų tai vištai toks noras: „O, kad mano viščiukai, nagų ar snapų galiukais prakalę kiaušinio lukštus saugiai išsiristų!“ Vis vien įmanoma, kad tie viščiukai nagų ar snapų galiukais prakalę kiaušinio lukštus saugiai išsiris. Dėl kokios priežasties? Juk, vienuoliai, višta ant tų kiaušinių tinkamai tupėjo, tinkamai perėjo, tinkamai brandino juos. Lygiai gi, vienuoliai, taip, kad ir nekiltų vienuoliui, užsiimančiam (proto) lavinimu, toks noras: „O, kad mano protas dėl nesisavinimo išsilaisvintų nuo ydų!“ Jo protas vis vien išsilaisvins dėl nesisavinimo nuo ydų. Dėl kokios priežasties? Pasakytina, kad dėl išlavinimo. Ko išlavinimo? Atidos keturioms sritims … taurinančio aštuonialypio kelio. Panašiai, vienuoliai, kaip kad jei dailidė ar dailidės padėjėjas, žiūrėdamas į kirvio rankeną, pamatytų pirštų ir nykščio žymes. Jis nežinotų: „Štai tiek kirvio rankena susidėvėjo šiandien, štai tiek vakar, štai tiek prieš tai“. Bet kai ji susidėvi, jis žino, kad ji susidėvėjo. Lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis, užsiimantis (proto) lavinimu, nežino: „Štai tiek teršalų išnyko šiandien, štai tiek vakar, štai tiek prieš tai“. Bet kai jie išnyksta, jis žino, kad jie išnyko.