Kai, Meghija, vienuolis turi kilnių draugų, kilnių bendražygių, kilnių bičiulių, iš jo galima tikėtis, kad jis bus išmintingas, turintis kilimo ir nykimo supratimą, kuris yra taurus ir prasiskverbiantis, vedantis į visišką kančios sunaikinimą. Remdamasis, Meghija, šiais penkiais veiksniais, vienuolis turėtų toliau lavinti (dar) keturis. Nepatrauklumo (suvokimas) turėtų būti lavinamas, kad būtų paliktas geismas. Geraširdiškumas turėtų būti lavinamas, kad būtų paliktas piktavališkumas. Atida kvėpavimui turėtų būti lavinama, kad būtų paliktos mintis. Nepastovumo suvokimas turėtų būti lavinimas, kad būtų paliktas manymas „aš esu”. Savasties nebuvimo suvokimas įsitvirtina suvokiančiajame nepastovumą. Suvokiantysis savasties nebuvimą, panaikina manymą „aš esu”, o tai yra nibbāna šitame pačiame gyvenime.”