Toliau, vienuoliai, vienuolis atliko darbą. Jis taip pagalvoja: „Aš gi atlikau darbą, bet man atliekant darbą kūnas pavargo. Geriau prigulsiu.” Jis prigula. Jis nežadina energijos, kad pasiektų tai, kas dar nepasiekta, kad suprastų tai, kas dar nesuprasta, kad pažintų tai, kas dar nepažinta. Tai, vienuoliai, antras pagrindas tingėti. Toliau, vienuoliai, vienuolis turi leistis į kelionę. Jis taip pagalvoja: „Turėsiu keliauti. Kol keliausiu, mano kūnas pavargs. Geriau prigulsiu.” Jis prigula. Jis nežadina energijos, kad pasiektų tai, kas dar nepasiekta, kad suprastų tai, kas dar nesuprasta, kad pažintų tai, kas dar nepažinta. Tai, vienuoliai, trečias pagrindas tingėti. Toliau, vienuoliai, vienuolis buvo kelionėje. Jis taip pagalvoja: „Aš gi keliavau, bet man keliaujant kūnas pavargo. Geriau prigulsiu.” Jis prigula. Jis nežadina energijos, kad pasiektų tai, kas dar nepasiekta, kad suprastų tai, kas dar nesuprasta, kad pažintų tai, kas dar nepažinta. Tai, vienuoliai, ketvirtas pagrindas tingėti. Toliau, vienuoliai, vienuolis nuėjo rinkti aukų į kaimą ar miestą, bet negavo nei prasto, nei rinktinio maisto tiek, kiek jam reikia. Jis taip pagalvoja: „Aš gi nuėjau rinkti aukų į kaimą ar miestą, bet negavau nei prasto, nei rinktinio maisto tiek, kiek man reikia. Mano kūnas pavargo ir yra nerangus. Geriau prigulsiu.” Jis prigula. Jis nežadina energijos … Tai, vienuoliai, penktas pagrindas tingėti.