„Ananda, tol, kol vadžių šalyje bus gerai paruošta apsauga, deranti su Dhamma, prieglobsčiai, pastogės tam, kad dar neatvykę į šalį arahantai atvyktų, ir kad tiems arahantams, kurie atvyko, būtų kur patogiai apsistoti, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis.” Ir štai Palaimintasis kreipėsi į Magados ministrą brahmaną Vasakarą: „Brahmane, kartą buvau apistojęs Sarandados šventykloje Vėsalyje. Ten išdėsčiau vadžiams šiuos septynis principus, susijusius su nenuosmukiu. Ir tol, brahmane, kol šie septyni principai, susiję su nenuosmukiu, vadžių bus taikomi ir vadžiai laikysis šių septynių principų, susijusių su nenuosmukiu, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis.” Gerbiamas Gotama, vadžiams gyvenant kad ir pagal vieną iš principų, susijusiu su nenuosmukiu, jiems lauktinas tik klestėjimas, bet ne nuosmukis. Ką jau kalbėti (apie jiems gyvenant) pagal septynis principus, susijusius su nenuosmukiu?! Gerbiamas Gotama, Magados karalius Adžatasatus Vėdėhiputa turėtų kautis su vadžiais ne mūšyje, bet (nukovoti juos) arba papirkimu, arba santarvės (tarp jų) suardymu. Ką gi, gerbiamas Gotama, mes dabar keliausime, turime daug darbų, esame labai užsiėmę.” „Brahmane, daryki dabar tai, kam manai laikas.” Ir štai Magados ministras brahmanas Vasakaras, pamalonintas Palaimintojo kalbos, nudžiugo, atsikėlė ir išėjo.