Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas nepastovumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta. Ir kodėl taip buvo pasakyta? Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti nepastovumą, protas traukiasi nuo praturtėjimo, garbinimo ir garbės, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas. Panašiai, vienuoliai, kaip gaidžio plunksna ar sausgyslės gabaliukas mestas į ugnį traukiasi, gręžiasi, nusisuka nuo jos, nesiekia jos, lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti nepastovumą, protas traukiasi nuo praturtėjimo, garbinimo ir garbės, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas. Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti nepastovumą, protas siekia praturtėjimo, garbinimo ir garbės bei jame įsitvirtina žavėjimasis, tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau nepastovumo suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.” Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti nepastovumą, protas traukiasi nuo praturtėjimo, garbinimo ir garbės, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas, tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau nepastovumo suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.” Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas nepastovumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.