„Vienuoliai, kadaise praeityje gyveno mokytojas vardu Araka, religinės bendruomenės įkūrėjas neturintis aistros jusliniams malonumams. Mokytojas gi Araka, vienuoliai, turėjo ne vieną šimtą mokinių. Jis davė savo mokiniams tokį mokymą: „Brahmanai, žmogaus gyvenimas yra trumpas, ribotas, greitai prabėgantis, kupinas kančių ir nelaimių. Tai reikia suprasti su išmintimi. Reikia daryti tai, kas dora, gyventi šventą gyvenimą. Nėra gimusiojo be mirties. Panašiai, brahmanai, kaip rasos lašas ant žolės stiebelio galiuko saulei patekėjus greitai išnyksta, neilgai išsilaiko, taip ir žmogaus gyvenimas, brahmanai, yra panašus į rasos lašą. Jis yra ribotas, greitai prabėgantis, kupinas kančių ir nelaimių. Tai reikia suprasti su išmintimi. Reikia daryti tai, kas dora, gyventi šventą gyvenimą. Nėra gimusiojo be mirties. Panašiai, brahmanai, kaip kai lietus lyja dideliais lašais, vandens burbulas greitai išnyksta, neilgai išsilaiko, taip ir žmogaus gyvenimas, brahmanai, yra panašus į vandens burbulą. Jis yra ribotas, greitai prabėgantis, kupinas kančių ir nelaimių. Tai reikia suprasti su išmintimi. Reikia daryti tai, kas dora, gyventi šventą gyvenimą. Nėra gimusiojo be mirties. Panašiai, brahmanai, kaip pagaliu ant vandens nubrėžta linija greitai išnyksta, neilgai išsilaiko, taip ir žmogaus gyvenimas, brahmanai, yra panašus į pagaliu ant vandens nubrėžta liniją. Jis yra ribotas … Panašiai, brahmanai, kaip nuo kalno tekanti upė, toli bėganti, srauni, galinga nei minutei, nei sekundei, nei akimirkai neatsigręžia atgal, bet vis bėga, plūsta, teka, taip ir žmogaus gyvenimas, brahmanai, yra panašus į nuo kalno tekančią upę. Jis yra ribotas …