„Esti, vienuoliai, šie trys pasauliai iš kurių reikia ištrūkti. Kokie trys? Ištrūkimas iš juslinio (pasaulio) – tai atsižadėjimas, ištrūkimas iš subtilios materijos (pasaulio) – tai nematerialus (pasaulis), o ištrūkimas iš viso, kas tapo, yra sukurta, sąlygota – baigtis. Šie, vienuoliai, yra trys pasauliai iš kurių reikia ištrūkti.” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: „Pažinęs ištrūkimą iš juslinio pasaulio, įveikęs subtilios materijos pasaulį, prie visų sąlygotų reiškinių nurimimo prisiliečiantis, visad uolus, toks vienuolis yra teisingai žvelgiantis, tad jis išsilaisvina. Ištobulinęs aukštesnįjį žinojimą, ramus, tas išminčius įveikė vergystę.” Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau. Ramesnis Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas: „Už subtilios materijos (pasaulį), vienuoliai, nematerialus yra ramesnis. Už materialųjį, baigtis yra ramesnė.” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: „Būtybės, nukeliavusios į subtilios materijos pasaulį, ir tos, kurios įsitvirtino nematerialiame, nepažinodamos baigties pakartotinai grįžta į būtį. Tie gi, kurie visiškai supratę subtilios materijos pasaulį, neįsitvirtinę nematerialiame, išsilaisvina baigtyje, tie žmonės paliko mirtį. Nemirtingąjį elementą tiesiogiai patyręs, neturintis prisirišimų, prisirišimų atsižadėjimą pats pažinęs, neturintis ydų tobulai nušvitęs Buda moko apie nesuteptą lygmenį, kuriame nėra liūdesio.” Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau. Sūnūs Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas: „Vienuoliai, pasaulyje randamos trys sūnų rūšys. Kokios trys? Pranašesnis, atitinkantis ir prastesnis.