„Esti, vienuoliai, šie trys jausmo tonai. Kokie trys? Malonus jausmo tonas, nemalonus jausmo tonas, nei nemalonus, nei malonus jausmo tonas. Į malonų jausmo toną, vienuoliai, turi būti žvelgiama kaip į nemalonų. Į nemalonų jausmo toną turi būti žvelgiama kaip į strėlę. Į nei nemalonų nei malonų jausmo toną turi būti žvelgiama kaip į nepastovų. Ir kai, vienuoliai, vienuolis mato malonų jausmo toną kaip nemalonų, nemalonų jausmo toną kaip strėlę, nei nemalonų nei malonų jausmo toną kaip nepastovų, apie jį, vienuoliai, sakoma: „Vienuolis yra taurus, teisingai žvelgiantis. Jis nukirto troškimą, numetė pančius ir teisingai perpratęs savimonę, padarė galą kančiai.” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: „Pamatęs malonų (jausmą) kaip nemalonų, nemalonų kaip strėlę, ramųjį, nei nemalonų nei malonų pamatęs kaip nepastovų, toks vienuolis yra teisingai žvelgiantis, tad jis išsilaisvina. Ištobulinęs aukštesnįjį žinojimą, ramus, tas išminčius įveikė vergystę.” Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau. Pirmoji sutta apie ieškojimus Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas: „Esti, vienuoliai, šie trys ieškojimai. Kokie trys? Juslinių malonumų ieškojimas, tapsmo ieškojimas ir su šventu gyvenimu susijęs ieškojimas. Šie yra trys ieškojimai.” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: