„Išmintis, atida,” (– Paklausė garbus Adžita. –) „ir protas ir materija, O Mielasis Drauge, paklaustas, sakyki man, kur tai baigia egzistuoti?” „Į šį užduotą klausimą, Adžita, atsakysiu tau, kur protas ir materija visiškai baigia egzistuoti: su sąmonės liovimusi, čia tai baigia egzistuoti.” „Apie elgseną tų, kurie suprato Mokymą, ir įvairovės tų, kurie dar mokosi, paklaustas, tegul išmintingasis paaiškina man, o Mielasis Drauge.” „Neturėtų gobėtis juslinių malonumų, proto turėtų būti nesudrumsto, gabus visuose Mokymuose, atidus turėtų klajoti vienuolis.” Tisamėtėjos klausimai „Kas čia pasaulyje patenkintas?” (– Paklausė garbus Tisamėtėja. –) „Kas nepatiria trikdžių? Kas, tiesiogiai pažinęs abi puses, dėl išminties neužstringa vidury? Ką vadini didžiu žmogumi įveikusiu siuvėją?”