„Gyvenkite, vienuoliai, stebėdami atgrasumą kūne. Tebūnate viduje tvirtai įsteigę atidą kvėpavimui priešais save. Gyvenkite stebėdami nepastovumą visuose sąlygotuose reiškiniuose. Vienuoliai, pas tuos, kurie gyvena stebėdami atgrasumą kūne, slypintis už grožio elemento giluminis polinkis geisti paliekamas. Kai viduje tvirtai įsteigta atida kvėpavimui priešais, nėra varginančių išorinių minčių stimulų. Pas gyvenančius stebint nepastovumą visuose sąlygotuose reiškiniuose paliekamas neišmanymas ir kyla išmintis.” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: Stebintis atgrasumą kūne, atidus kvėpavimui, visų sąlygotų reiškinių nurimimą visad uoliai matantis, toks vienuolis yra teisingai žvelgiantis, tad jis išsilaisvina. Ištobulinęs aukštesnįjį žinojimą, ramus, tas išminčius įveikė vergystę.” Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau. Praktikuojantis Dhammą darnoje su Dhamma Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas: „Šis paaiškinimas apie vienuolį praktikuojantį Dhammą darnoje su Dhamma, atitinka Dhamm_ą: kalbėdamas, ką bekalbėtų praktikuojantis Dhammą darnoje su Dhamma, jo kalba atitinka Dhammą, neprieštarauja Dhammai, mąstydamas, ką bemąstytų, jo mintys atitinka Dhammą, neprieštarauja Dhammai, bet kai išvengia šių abiejų (veiksmu), jis buvoja pusiausviro proto, atidus ir aiškiai suprantantis.” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: „Jis mėgaujasi Dhamma, žavisi Dhamma, mąsto apie Dhammą, vienuolis atmenantis Dhammą nenutolsta nuo Gerosios Dhammos. Ir stovint, ir einant, ir sėdint, ir miegant, jo protas susitelkęs viduje ir jis patiria tik taikią ramybę.” Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau. Aptemdina Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas: