„Bet ką, vienuoliai, kas nepaliko aistros, neapykantos ir paklydimo, vadina Māros kaliniu, Māros žabangais susaistytu, su kuriuo piktasis gali daryti ką nori. Bet ką, vienuoliai, kas paliko aistrą, neapykantą ir paklydimą, vadina Māros neįkalintu, numetusiu Māros žabangus, su kuriuo piktasis negali daryti ką nori.” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: „Kuriame aistra, neapykanta ir neišmanymas išbluko, tą, viena iš save išlavinusiųjų, šventą Tathagatą, pabudusį, peržengusį neapykantą ir baimę vadina palikusiuoju viską.” Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau. Antroji sutta apie aistrą Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas: „Bet kokį vienuolį ar vienuolę, vienuoliai, kuris nepaliko aistros, neapykantos ir paklydimo, vadina neperėjusiu vandenyno su jo bangomis, srovėmis, sūkuriais, plėšrūnais ir pabaisomis. Bet kokį vienuolį ar vienuolę, vienuoliai, kuris paliko aistrą, neapykantą ir paklydimą, vadina perėjusiu vandenyną su jo bangomis, srovėmis, sūkuriais, plėšrūnais ir pabaisomis, brahmanu, kuris perkirtęs, nuėjęs į kitą krantą, stovi pakrantėje.” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: „Kuriame aistra, neapykanta ir neišmanymas išbluko, perėjo jis šį sunkiai įveikiamą vandenyną su jo plėšrūnais, pabaisomis, bangomis.