Kas vieniems neduoda, kitiems dovanoja, tą protarpiais nulyjančiu vadina išmintingieji žmonės. Žmogus lengvai dalinantis išmaldą, kai paprašytas, atjaučiantis visoms būtybėms, su džiaugsmu dovanoja sakydamas, „Duokite, duokite!“ Kaip debesis sužaibavęs nugriaudėjęs lyja, pildo aukštumas ir slėnius, užlieja vandeniu, lygiai taip pat tas žmogus yra toks. Teisėtai sukaupęs sunkiai dirbdamas turtus tinkamai malonina maistu ir gėrimais tuos, kurie tapo klajūnais.” Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau. Laimės siekis Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas: „Išminčius, vienuoliai, saugo dorovę siekdamas trijų rūšių laimės. Kokių trijų? Galvodamas: „Tebūnu giriamas,” – išminčius saugo dorovę. Galvodamas: „Tepraturtėju,” – išminčius saugo dorovę. Galvodamas: „Po kūno žūties, po mirties teatgimstu geroje vietoje, danguje,” – išminčius saugo dorovę. Išminčius, vienuoliai, saugo dorovę siekdamas šių trijų rūšių laimės.” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: „Išmaningasis saugo dorovę siekdamas trijų rūšių laimės: pagyrų, suklestėjimo ir džiaugsmo danguje vėliau.