„Vienuoliai, net jei vienuolis pagriebė mano viršutinių apdarų kraštą ir eina paskui mane pėda į pėdą, tačiau jis yra gobšus, stipriai godi juslinių malonumų, turi piktanorišką mąstymą, blogus ketinimus, yra pamiršęs atidą, stokoja aiškaus supratimo, yra nesusitelkęs, klaidžiojančio proto, eilinių gebėjimų, tuomet jis yra tikrai toli nuo manęs ir aš toli nuo jo. Dėl kokios priežasties? Juk, vienuoliai, tas vienuolis nemato Dhammos. Nematydamas Dhammos, jis nemato manęs. „Vienuoliai, net jei vienuolis gyvena šimtą jodžianų (apie 100 * 12 km) nuo manęs, tačiau jis nėra gobšus, negodi stipriai juslinių malonumų, turi geranorišką mąstymą, gerus ketinimus, yra įsteigęs atidą, pasižymi aiškiu supratimu, yra susitelkęs, sutelkto proto, sulaiko juslinius gebėjimus, tuomet jis yra tikrai arti manęs ir aš arti jo. Dėl kokios priežasties? Juk, vienuoliai, tas vienuolis mato Dhammą. Matydamas Dhammą, jis mato mane.” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: „Net jei sektų iš paskos, gobšus ir įkyrus, pažvelkit kaip toli yra neatvėsęs nuo atvėsusio, godus nuo neturinčio gobšumo, sekantis paskui savo užgaidas nuo nepajudinamojo! Kas tiesiogiai pažino Dhammą, išminčius dėl Dhammos žinojimo, rimsta nepajudinamasis kaip gilus ežeras nepučiant vėjui. Pažvelkit kaip arti yra atvėsęs prie atvėsusio, neturintis gobšumo prie neturinčio gobšumo, nepajudinamasis prie nepajudinamojo!“ Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau. Ugnis Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas: „Esti, vienuoliai, šios trys ugnys. Kokios trys? Aistros ugnis, neapykantos ugnis, paklydimo ugnis. Šios yra trys ugnys.” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: „Aistros ugnis degina mirtinguosius, besidžiaugiančius jusliniais malonumais gobšuolius. Neapykantos ugnis – piktanorius žudančius žmones. Paklydimo ugnis – paklydėlius nenusimanančius apie tauriųjų mokymą. Nežinodama šių trijų ugnių liaudis mėgaujasi įsikūnijimu.