Esu matęs, vienuoliai, kaip būtybės, kurių protas užvaldytas, apimtas nepagarbos po kūno žūties, po mirties atgimė pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. Esu matęs, vienuoliai, kaip būtybės, kurių protas užvaldytas, apimtas ir garbės, ir nepagarbos po kūno žūties, po mirties atgimė pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: „Tą, kurio sutelktis nesvyruoja, ar jį gerbia, ar ne, ar ir gerbia, ir ne, kuris buvoja budrus, tą atkakliai medituojantį, matantį ir įžvelgiantį vos įžiūrimą, kuris džiaugiasi savinimosi išsekimu, vadinu šventu žmogumi.” Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau. Dievybių krykštavimai Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas: „Esti šios trys, vienuoliai, aplinkybės, kuomet tarp dievybių pasklinda krykštavimai. Kokios trys? Tuo metu, vienuoliai, kai tauriųjų mokinys nusiskutęs plaukus, apsirengęs geltonais apdarais, žengia priekin iš namų į gyvenimą be namų, tarp dievybių pasklinda krykštavimai: „Šis tauriųjų mokinys ketina kovoti su Māra!” Tai, vienuoliai, pirmoji aplinkybė, kuomet tarp dievybių pasklinda krykštavimai. Toliau, vienuoliai, tuo metu, kai tauriųjų mokinys buvoja pasišventęs septynių nušvitimo veiksnių lavinimui, tarp dievybių pasklinda krykštavimai: „Šis tauriųjų mokinys kovoja su Māra!” Tai, vienuoliai, antroji aplinkybė, kuomet tarp dievybių pasklinda krykštavimai.