„Išsiauklėjusį, nepalikusį darnos, (įgijusį) aukščiausią išmintį, matantįjį gimimų išsekimą, tą išminčių turintį paskutinįjį kūną, palikusįjį Mārą vadinu peržengusiuoju už senėjimo ribų. Todėl buvokite, vienuoliai, visada gėrėdamiesi meditacija, susitelkę, uolūs, matydami gimimų išsekimą, nugalėję Mārą, peržengę už gimimo ir mirties ribų.” Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau. Budrus Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas: „Vienuoliai, tebūna vienuolis budrus, tebuvoja atidus, su aiškiu supratimu, susitelkęs, besidžiaugiantis, nurimęs, su savalaike įžvalga į doras būsenas. Vienuoliai, budrus vienuolis, buvojantis atidus, su aiškiu supratimu, susitelkęs, besidžiaugiantis, nurimęs, su savalaike įžvalga į doras būsenas, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: tobulo žinojimo šiame gyvenime arba, tebesant prisirišimui, nebesugrįžtančiojo (būvio).” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: „Būdraujantieji te išgirsta, miegantieji te pabunda! Būdraujantysis geresnis už miegančius, neturi baimių, kas būdrauja.