„Neišmanymas, vienuoliai, yra nedorų būsenų pasiekimo pirmtakas, o iš paskos jam seka sąžinės stoka ir begėdiškumas. Išmanymas, vienuoliai, yra dorų būsenų pasiekimo pirmtakas, o iš paskos jam seka sąžinė ir gėda.” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: „Kiek esti blogųjų sferų šiame pasaulyje ir kitame, visos šaknijasi neišmanyme, jos tėra norų ir godumo kratiniai. Kadangi piktų norų žmogus neturi sąžinės ir yra nepagarbus, iš jo liejasi piktybė ir dėl to jis nukeliauja į pragaištingą vietą. Todėl vienuolis tirpdantis geismą, godumą ir neišmanymą, ir sukeliantis išmanymą, gali palikti visas blogąsias sferas.“ Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau. Išminties stoka Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas: „Vienuoliai, visiškai beturtės yra tos būtybės, kurios stokoja tauriosios išminties. Jos čia ir dabar gyvena kančioje, vargsta, yra nevilty, karščiuoja, o po kūno žūties, po mirties tikėtina, kad (atgims) blogoje vietoje. Vienuoliai, be stokos gyvena būtybės, kurios nestokoja tauriosios išminties. Jos čia ir dabar gyvena laimėje – nevargsta, nėra nevilty, nekarščiuoja – o po kūno žūties, po mirties tikėtina, kad (atgims) geroje vietoje.” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: „Pažvelki į išminties stokojantį pasaulį su jo dievais, įklimpęs jis į protą ir materiją, manąs esą tiesa tai.