Lygiai gi, vienuoliai, taip, esti atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie laikosi tokio mokymo, tokių pažiūrų: „Jusliniuose malonumuose nėra nieko blogo.” Jie pasineria į gardžiavimąsi jusliniais malonumais. Jie klajoja su atsiskyrėlėmis, susirišusiomis plaukus į kuokštą ir sako: „Na tikrai, kokius juslinių malonumų ateities pavojus matė tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai kalbėdami apie juslinių malonumų palikimą ir aiškindami visišką juslinių malonumų supratimą? Malonus yra šios atsiskyrėlės jaunos, liaunos, švelniaplaukės rankos prisilietimas!“ Ir jie pasineria į gardžiavimąsi jusliniais malonumais. Pasinėrę į gardžiavimąsi jusliniais malonumais, po kūno žūties, po mirties jie atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. Ten jie patiria skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius. (Tuomet) jie sako: „Štai tie juslinių malonumų ateities pavojai, kuriuos matė tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai kalbėdami apie juslinių malonumų palikimą ir aiškindami visišką juslinių malonumų supratimą. Juk mes patiriame šiuos skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius dėl juslinių malonumų, jusliniai malonumai yra jų šaltinis.” Tai, vienuoliai, vadinama užsiėmimu Dhammos praktika, kuris yra malonus dabar, bet ateity neša skausmą.