Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną viduje, arba gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną išorėje, arba gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną ir viduje, ir išorėje. Jis stebi kūne kilimo prigimtį, arba stebi kūne nykimo prigimtį, arba stebi kūne ir kilimo, ir nykimo prigimtį. Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti kūnas“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir nieko pasaulyje nesisavina. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną. 1.2 Pozų skyrius Toliau, vienuoliai, vienuolis eidamas supranta: „Einu”, – stovėdamas supranta: „Stoviu”, – sėdėdamas supranta: „Sėdžiu”, – o gulėdamas supranta: „Guliu”. Ir kad ir kokioje pozoje jo kūnas būtų, jis tai supranta. Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną viduje, arba gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną išorėje, arba gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną ir viduje, ir išorėje. Jis stebi kūne kilimo prigimtį, arba stebi kūne nykimo prigimtį, arba stebi kūne ir kilimo, ir nykimo prigimtį. Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti kūnas“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir nieko pasaulyje nesisavina. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną. 1.3 Aiškaus supratimo skyrius Toliau, vienuoliai, vienuolis eidamas į priekį ir eidamas atgal, daro tai aiškiai suprasdamas; žiūrėdamas į priekį ir žiūrėdamas į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas; sulenkdamas ir ištiesdamas (galūnes), daro tai aiškiai suprasdamas; dėvėdamas viršutinius apdarus ir nešdamas dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas; valgydamas, gerdamas, kramtydamas ir ragaudamas, daro tai aiškiai suprasdamas; tuštindamasis ir šlapindamasis, daro tai aiškiai suprasdamas; eidamas, stovėdamas, sėdėdamas, gulėdamas, nubusdamas, kalbėdamas ir tylėdamas, daro tai aiškiai suprasdamas. Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną … Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną. 1.4 Atgrasumo skyrius