Tai taip pat, brahmane, yra aukščiau ir nuostabiau už žinojimą ir matymą. Toliau, brahmane, kai liaunasi (proto) kreipimas ir išlaikymas, būdamas su iš vidaus nurimusiu susitelkusiu protu, vienuolis pasiekia ir buvoja iš sutelkties gimusioje ekstazėje ir palaimoje be (proto) kreipimo ir išlaikymo – antrojoje džhanoje. Tai taip pat, brahmane, yra aukščiau ir nuostabiau už žinojimą ir matymą. Toliau, brahmane, ekstazei išblėsus, vienuolis buvoja lygiažiūrus, atidus ir aiškiai suprantantis, jis visa esybe patiria palaimą. Jis pasiekia ir buvoja tame, ką taurieji nupasakoja taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūrus ir atidus,” – trečiojoje džhanoje. Tai taip pat, brahmane, yra aukščiau ir nuostabiau už žinojimą ir matymą. Toliau, brahmane, palikęs (vertinimą) malonu-nemalonu, peržengęs ankstesnius laimę ir nusiminimą, vienuolis pasiekia ir buvoja su lygiažiūros išgryninta atida, be (vertinimo) malonu-nemalonu – ketvirtojoje džhanoje. Tai taip pat, brahmane, yra aukščiau ir nuostabiau už žinojimą ir matymą. Toliau, brahmane, kai vienuolis visiškai peržengia formos suvokimą, kai baigiasi juslių veikimas, nekreipdamas dėmesio į įvairius suvokimus, (su mintimi) „begalinė erdvė”, jis pasiekia begalinės erdvės sferą ir būna joje. Tai taip pat, brahmane, yra aukščiau ir nuostabiau už žinojimą ir matymą. Toliau, brahmane, kai vienuolis visiškai peržengia begalinės erdvės sferą, (su mintimi) „begalinė sąmonė”, jis pasiekia begalinės sąmonės sferą ir būna joje. Tai taip pat, brahmane, yra aukščiau ir nuostabiau už žinojimą ir matymą. Toliau, brahmane, kai vienuolis visiškai peržengia begalinės sąmonės sferą, (su mintimi) „nieko nėra”, jis pasiekia nieko nebuvimo sferą ir būna joje. Tai taip pat, brahmane, yra aukščiau ir nuostabiau už žinojimą ir matymą.