Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta gimimą, taip supranta gimimo šaltinį, taip supranta gimimo baigtį bei taip supranta kelią vedantį į gimimo baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti … jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.” Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis” … vienuoliai toliau jo paklausė: „Bet, Mielasis, ar yra dar kas …” „Yra, Mielieji. Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta būtį, supranta būties šaltinį, supranta būties baigtį bei supranta kelią vedantį į būties baigtį, tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą. Ir kas, Mielieji, yra būtis, koks yra būties šaltinis, kokia yra būties baigtis, koks yra kelias vedantis į būties baigtį? Mielieji, esti šios trys būtys: jausminė būtis, subtilios materijos būtis, būtis be materijos. Dėl savinimosi atsiradimo kyla būtis, dėl savinimosi liovimosi būtis baigiasi, o kelias į būties baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent: teisingas požiūris … teisinga sutelktis. Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys taip supranta būtį, taip supranta būties šaltinį, taip supranta būties baigtį bei taip supranta kelią vedantį į būties baigtį, visiškai palikęs giluminį polinkį geisti … jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią. Tai taip pat, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą.”