lygiai gi, vienuoliai, taip, jei vienuoliui skiriant dėmesį tų minčių formavimosi nuraminimui, vis vien kyla blogos nedoros mintys, susijusios su troškimu, neapykanta ir paklydimu, tas vienuolis turėtų, sukandęs dantis ir prispaudęs liežuvį prie gomurio, protu tvirtai laikyti, suvaržyti, maitoti protą. Jam sukandus dantis ir prispaudus liežuvį prie gomurio, protu tvirtai laikant, varžant, maitojant protą, bet kokios blogos nedoros mintys, susijusios su troškimu, neapykanta ir paklydimu, jį apleidžia, baigiasi. Jas palikus, jo protas nurimsta, nutyla, susivienija ir susitelkia.