Ir kurie gi antplūdžiai, vienuoliai, yra paliktini matymu? Štai, vienuoliai, neapmokytas, nematęs tauriųjų, nenusimanantis apie tauriųjų mokymą ir jo nemokytas, nematęs dorų žmonių, nenusimanantis apie dorų žmonių mokymą ir jo nemokytas eilinis žmogus, nežino į ką dėmesys kreiptinas, o į ką nekreiptinas. Nežinodamas į ką dėmesys kreiptinas, o į ką ne, jis kreipia dėmesį ten, kur dėmesys nekreiptinas ir nekreipia dėmesio ten, kur dėmesys kreiptinas. Ir į ką, vienuoliai, jis kreipia dėmesį, nors dėmesys ten yra nekreiptinas? Į tai, vienuoliai, į ką kreipiant dėmesį, žmogui kyla dar nekilęs juslinių malonumų geismo antplūdis, ir auga jau kilęs juslinių malonumų geismo antplūdis; kyla dar nekilęs būties troškimo antplūdis, ir auga jau kilęs būties troškimo antplūdis; kyla dar nekilęs neišmanymo antplūdis, ir auga jau kilęs neišmanymo antplūdis – į tai jis kreipia dėmesį, nors dėmesys ten nekreiptinas. Ir į ką, vienuoliai, jis nekreipia dėmesio, nors dėmesys ten yra kreiptinas? Į tai, vienuoliai, į ką kreipiant dėmesį, žmogui nekyla dar nekilęs juslinių malonumų geismo antplūdis, ir paliekamas jau kilęs juslinių malonumų geismo antplūdis; nekyla dar nekilęs būties troškimo antplūdis, ir paliekamas jau kilęs būties troškimo antplūdis; nekyla dar nekilęs neišmanymo antplūdis, ir paliekamas jau kilęs neišmanymo antplūdis – į tai jis nekreipia dėmesio, nors dėmesys ten yra kreiptinas.