Vienuoliai, jei tokios dorovės, tokių savybių, tokios išminties vienuolis valgo paaukotą maistą, kurį sudaro rinktiniai ryžiai kartu su įvairiomis sriubomis ir padažais, net ir tai jam nėra kliūtis. Įsivaizduokite, vienuoliai, suterštą, dėmėtą drobę, kuri, (ją išplovus) tyru vandeniu, tampa švari, išvalyta; arba nevalytą auksą, kuris, (jį iškaitinus) krosnyje, tampa švariu, išvalytu. Lygiai gi, vienuoliai, taip, kai tokios dorovės, tokių savybių, tokios išminties vienuolis valgo paaukotą maistą, kurį sudaro rinktiniai ryžiai kartu su įvairiomis sriubomis ir padažais, net ir tai jam nėra kliūtis. Jis gyvena aprėpęs geraširdiškumo sklidinu protu vieną kryptį, taip pat ir antrą, ir trečią, ir ketvirtą. Taip jis gyvena aprėpęs visą pasaulį – viršų, apačią, šalis, visas kryptis – geraširdiškumo sklidinu, didžiuliu, didingu, beribiu protu, be neapykantos, be piktavališkumo. Jis gyvena aprėpęs atjautos sklidinu protu … Jis gyvena aprėpęs džiaugsmo sklidinu protu … Jis gyvena aprėpęs lygiažiūros sklidinu protu vieną kryptį, taip pat ir antrą, ir trečią, ir ketvirtą. Taip jis gyvena aprėpęs visą pasaulį – viršų, apačią, šalis, visas kryptis – lygiažiūros sklidinu, didžiuliu, didingu, beribiu protu, be neapykantos, be piktavališkumo. Jis supranta: „Esti šitai, esti tai, kas žemiau (už tai), esti tai, kas aukščiau. Esti išėjimas už (viso) šio suvokiamo (lauko ribų).” Jam taip žinant ir matant, jo protas išsilaisvina nuo geismo ydos, išsilaisvina nuo būties troškimo ydos, išsilaisvina nuo nežinojimo ydos. Išsilaisvinus ateina žinojimas, kad yra išsilaisvinta. Jis supranta, kad panaikintas (kitas) gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai, kas turi būti padaryta, nebebus čia daugiau būties. Tokį, vienuoliai, vadina „vienuoliu, nusipraususiu vidiniu prausimusi.”