Ir į ką gii, vienuoliai, jis kreipia dėmesį, nes ten dėmesys kreiptinas? Į tai, vienuoliai, į ką kreipiant dėmesį, žmogui nekyla dar nekilęs juslinių malonumų geismo antplūdis, ir paliekamas kilęs juslinių malonumų geismo antplūdis; nekyla dar nekilęs būties troškimo antplūdis, ir paliekamas kilęs būties troškimo antplūdis; nekyla dar nekilęs neišmanymo antplūdis, oir paliekamas kilęs neišmanymo antplūdis – į tai jis kreipia dėmesį, nes ten dėmesys kreiptinas. Dėl to, kad jis nekreipia dėmesio ten, kur dėmesys nekreiptinas ir kreipia dėmesį ten, kur dėmesys kreiptinas, jam nekyla dar nekilę antplūdžiai, o kilę antplūdžiai paliekami. Jis išmintingai dėmisi: „Tai kančia,“ – išmintingai dėmisi: „Tai kančios šaltinis,“ – išmintingai dėmisi: „Tai kančios baigtis,“ – išmintingai dėmisi: „Tai kelias į kančios baigtį“. Taip išmintingai kreipiantysis dėmesį palieka trejus pančius: tapatumo pažiūrą, abejones ir bet kokį prisirišimą prie ritualų ir apeigų. Tai, vienuoliai, vadinama paliktinais matymu antplūdžiais.

2. Paliktini susilaikymu antplūdžiai