Pasidžiaugę „Labai gerai, Mielasis,” patenkinti garbingojo Sariputos kalba, vienuoliai toliau jo paklausė: „Bet, Mielasis, ar yra dar kas padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą?” „Yra, Mielieji. Kai, Mielieji, tauriųjų mokinys supranta senėjimą ir mirtį, supranta senėjimo ir mirties šaltinį, supranta senėjimo ir mirties baigtį bei supranta kelią vedantį į senėjimo ir mirties baigtį, tai, Mielieji, padaro tauriųjų mokinį turinčiu teisingą požiūrį, ištiesintą požiūrį, patirtimi grįstą tikėjimą mokymu, pasiekusiuoju šią tikrąją Dhammą. Ir kas, Mielieji, yra senėjimas ir mirtis, koks yra senėjimo ir mirties šaltinis, kokia yra senėjimo ir mirties baigtis, koks yra kelias vedantis į senėjimo ir mirties baigtį? Bet kokių būtybių, esančių bet kokioje būtybių klasėje, senėjimas, senatvė, subyrėję dantys, žilumas, susiraukšlėjimas, gyvybinių jėgų nykimas, gebėjimų silpimas – tai vadinama senėjimu. Ir kas, Mielieji, yra mirtis? Bet kokių būtybių išnykimas, pranykimas, išėjimas iš bet kokios būtybių klasės, pradingimas, giltinė, mirtis, baigtis, sandų susiskaidymas, griaučių numetimas, gyvasties nutraukimas – tai, Mielieji, vadinama mirtimi. Taigi, tai yra senėjimas, o tai yra mirtis. Tai, Mielieji, vadinama senėjimu ir mirtimi. Dėl gimimo atsiradimo kyla senėjimas ir mirtis, dėl gimimo liovimosi senėjimas ir mirtis baigiasi, o kelias į senėjimo ir mirties baigtį – tai šis taurinantis aštuonialypis kelias, o būtent: teisingas požiūris … teisinga sutelktis.