Panašiai, vienuoliai, kaip jei lygioje žemėje, kryžkelėje stovėtų vežimas pakinkytas geros veislės arkliu (ir su šalia) paguldytu rimbu. Ant jo užsilipęs įgudęs arklininkas, arklių tramdytojas, pasiėmęs vežėčias į kairę ranką, o rimbą į dešinę ranką, pajudėtų kai panorėjęs, kur panorėjęs, ir į priekį, ir atgal. Lygiai gi taip, vienuoliai, man nereikėjo tiems vienuoliais kartoti pamokymo. Man tereikėjo sužadinti juose supratimą. Tad, vienuoliai, jūs taip pat, atsižadėkite nedoro ir pasišvęskite (darbui su) doromis būsenomis. Juk tokiu būdu jūs taip pat suklestėsite, užaugsite, visiškai išsivystysite šiame mokyme ir disciplinoje. Panašiai, vienuoliai, kaip jei netoli kaimo ar miestelio būtų didžiulis salmedžių miškas, ir jis būtų gausiai apaugęs vijokliais. Atsirastų koks tai žmogus, siekiantis jo gerovės, naudos ir saugumo. Jis išrautų ir išmestų kreivas jaunas salmedžio atžalas, eikvojančias gyvastingumą. Taip jis gerai išvalytų mišką. O tiesiomis, gerosiomis salmedžio atžalomis jis tinkamai rūpintųsi. Ir štai tokiu būdu, vienuoliai, po kurio laiko šis salmeždių miškas suklestėtų, užaugtų, visiškai išsivystytų. Lygiai gi taip pat, vienuoliai, ir jūs atsižadėkite nedoro ir pasišvęskite (darbui su) doromis būsenomis. Juk tokiu būdu jūs taip pat suklestėsite, užaugsite, visiškai išsivystysite šiame mokyme ir disciplinoje.